Mokslininkai pripažįsta, jog šie radiniai itin vertingi krašto istorijai, tačiau vieta, kurioje jie rasti, didelio džiaugsmo nekelia. „Tai unikali, bet tuo pačiu skaudi Klaipėdos istorijos relikvija, liudijimas, kaip sovietmečiu buvo niokojamas mūsų tikėjimo ir kapinių paveldas. Antkapiniai paminklai buvo mūrijami į pamatus, geležiniai kryžiai parduodami. Šie radiniai tai akivaizdžiai patvirtina“, - tikino Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė.
Prieš kelias savaites pradėto griauti pastato pamatuose iš viso rasta 21 antkapis.
Remdamiesi išlikusiomis devynioliktojo amžiaus miesto gyventojų adresų knygomis mokslininkai mano, kad šie antkapiai čia atgabenti iš senųjų miesto kapinių, dabartinio Skulptūrų parko.
Neabejojama, jog šie antkapiai buvo pastatyti ant turtingųjų kapų. Jie pagal specialų užsakymą pagaminti Karaliaučiuje, Tilžėje ir atgabenti į Klaipėdą. Įsigyti vardinį paminklą, kuriame išraižyti ne tik mirusiojo, bet ir antkapį sukūrusio meistro duomenys, sau leisti galėjo tik pasiturintys žmonės. Ant visų rastų antkapių – vokiškos, žinomų to laikmečio pirklių, inteligentų pavardės. Jos liudija žmones buvus ne tik vokiečių, bet ir anglų, škotų, skandinavų kilmės. Tai tik patvirtina Klaipėdą buvus daugiataučiu miestu.
Mokslininkus labiausiai sudomino iš kitų išsiskyręs cilindro formos akmeninis antkapis su išlikusiomis sriegėmis viršutinėje dalyje. Beveik neabejojama, jog tai urna, saugojusi buvusio Klaipėdos miesto tarėjo pirklio Augusto Štrauso ir jo žmonos, mirusių Šveicarijoje, kur, kaip manoma, šeima keliavo arba kurį laiką gyveno, pelenus. Ši urna buvo atgabenta ir palaidota Klaipėdoje.
Mokslininkus džiugina tai, jog atsirado galimybė miesto istoriją prikelti ir tuos žmones vėl prisiminti.
Tai nebe pirmas kartas, kai pastatų pamatuose randama senųjų gyventojų antkapių. Prieš trejus metus klaipėdietis, nusprendęs renovuoti įsigytą sovietmečiu statytą namą, aptiko dar keturis antkapius. Apie radinį jis informavo paveldosaugininkus, taip antkapius pavyko išgelbėti. Šiuo metu jie saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Čia laikiną prieglobstį ras ir universiteto miestelyje rasti paminklai. „Vėliau jie turėtų sugrįžti į savo senąją vietą, kokiu pavidalu, kol kas neaišku. Tai priklausys nuo architektų ir menininkų, kurie pasiūlė gerų idėjų, kaip sutvarkyti ir įamžinti senąsias miesto kapines. Galbūt atsiras bendras memorialas“, - svarstė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Tai, kad sovietmečiu šventos vertybės buvo niekinamos, patvirtino ir Klaipėdos universiteto mokslininkų, rengiančių knygą apie Klaipėdos kareivinių istoriją, surinkti duomenys. „Kai buvo plečiamos kareivinės, statomi nauji pastatai, statybinių medžiagų buvo prasimanoma labai paprastais būdais – einama į šalia esantį miškelį ir kertami medžiai. Taip pat elgėsi ir kapinėse. Niekas į antkapius nežiūrėjo kaip į istorinę vertybę“, - apgailestavo instituto mokslininkas Vasilijus Safronovas.