Kauno miesto tarybos opozicijai didžiausią nerimą kelia tai, kad konservatorių daugumos valdančioji koalicija niekaip neapsispendžia: pasitikėti administracijos direktoriumi socialdemokratu Antanu Nesteckiu ar ne.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareikšti nepasitikėjimą miesto tarybos posėdžių metu bandyta ne kartą, bet klausimas vis atidedamas.
Nėra aiškumo, ar A. Nesteckis ilgai išlaikys savo postą, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija faktiškai paralyžiuota, stringa svarbūs projektai.
„Kauniečiams nesvarbu, ar administracijos direktorius bus A. Nesteckis, ar kitas asmuo, nesvarbu, kokios partijos atstovas. Reikia tik, kad konservatorių diriguojamas Kauno valdžios orkestras grotų darniai, būtų aiški miesto valdžios atsakomybė. Todėl meras Andrius Kupčinskas savivaldybės administracijos vadovu turi paskirti asmenį, kuriuo pasitiki“ , – spaudos konferencijoje sakė frakcijos „Dirbam Kaunui“ seniūnas G. Labanauskas.
Kauno miesto tarybos narys A. Orlauskas pabrėžė, kad tragiškas įvykis Kauno klinikinėje ligoninėje, supainiojus vaistus, mirė vaikas, buvo dėsninga šią gydymo įstaigą purčiusių skandalų išdava.
A. Orlauskas dėl netvarkos ligoninėje kaltino buvusį jos vadovą Kęstutį Mazurkevičių, kurį palaikė konservatoriai.
„Savivaldybės laiku neįsiklausė į perspėjimus, kad vadovo rinkimų skandalai Kauno klinikinėje gali baigtis liūdnai. Mirė vaikas, kas gali būti blogiau? Gal miesto tarybos narys turėtų susideginti, kad atkreiptume dėmesį į netvarką Kaune?“ – retoriškai klausė A. Orlauskas.
Jis taip pat kritikavo Kauno savivaldybės ūkinę politiką.
„Dar niekada Kauno gatvės neatrodė taip baisiai, kaip šiais metais. Toks įspūdis, jog amerikiečiai supainiojo Kauną su Iraku ir mus subombardavo. Duobės įvažiuojamuose kiemuose: jos tampa kliūtimi ugniagesiams, tai parodė gaisras daugiabutyje. Ugniagesiai negalėjo normaliai privažiuoti prie namo. Sutvarkyti kiemams užtektų milijono litų, bet jis švaistomas ne būtiniausioms miesto reikmėms: Napoleono žygio į Rusiją jubiliejui, bažnyčių remontui. Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir tikrai neskursta. Vyskupija valdo beveik visą Senamiestį, gauna pajamų. Pagaliau, tokiu atveju duokime pinigų ir sinagogai, ir mečetei. Juk nežinia, kuris dievas yra tikras“, – šmaikštavo Kauno miesto tarybos narys.
G. Labanauskas atkreipė dėmesį, kad mieste faktiškai įsigalėjo bevaldystė, tuo naudojasi svarbiausius miesto infrastruktūros svertus turinčios, savivaldybės politikų kontroliuojamos įmonės.
„Kauniečiams brangsta vanduo, šildymas, miesto tvarkymo paslaugos. O šias paslaugas teikiančių įmonių pelnas didėja. „Kauno energija“ gavo 20 mln. Lt. pelno, o mokesčiai už šildymą didėjo. Todėl aišku, kad šios įmonės tikslas yra ne teikti gyventojams kokybiškas ir kiek įmanoma pigesnes paslaugas, bet vaikytis pelno, lupant nuo vartotojų paskutinį kailį“, – sakė G. Labanauskas.
A. Medvedevienė būgštavo, kad Kaune gali būti įvestas tiesioginis vyriausybės valdymas. Jos nuomone, savivaldybė nebekontroliuoja padėties mieste.