Rajonų merai keikia bendrąją pagalbos sistemą

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Lietuvoje buvo įsteigtas Bendrasis pagalbos centras (BPC) – rajonų centrų specialiosios tarnybos jungiamos į vieną centralizuotą sistemą, o pagalba kviečiama telefonu 112.

Šiemet pavasarį priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų Kėdainiuose, Jonavoje, Šalčininkuose, Ukmergėje, Ignalinoje darbą ėmėsi koordinuoti BPC. Kiek seniau tokia centralizacija jau pasiekė ir kitus rajonus.

„Tai – didžiausia nesąmonė, kokia tik buvo padaryta“, - piktinosi Šakių rajono meras Juozas Bertašius.

Kiek seniau centralizavus Šakių rajono specialiąsias tarnybas, išskyrus rajono greitosios pagalbos stotį, šakiečiai jau gali įvertinti europines naujoves. Tačiau Šakių rajono vadovas čia nemato jokių pranašumų.

„Valstybinės institucijos turėtų padėti žmogui. Tačiau nutinka atvirkščiai – paslaugos tolsta nuo žmogaus“, - portalui lrytas.lt sakė J. Bertašius.

Neretai pasitaiko, kad kažkur centre sėdintis visai rajono nepažįstantis dispečeris į gaisrą siunčia toliau nuo jo esančias ugniagesių pajėgas, nors galėtų važiuoti artimiau esantis ekipažas. Kurį ekipažą į nelaimės vietą siųsti, „nustato“ kompiuteris, tačiau, panašu, jog šis kartais klysta.

„Kol susigaudo, kas kur yra, kur koks kaimas, užtrunka. Juk vietoje dirbantys žmonės žino kiekvieną kaimą, kiekvieno kaimo kelią. Centralizacija nedavė teigiamų rezultatų“, - savo nuomonė dėstė J. Bertašius.

Pasidomėjau situacija Šakių rajone. Ten – panašios bėdos. Pasak Slavikų seniūno Vidmanto Sprainaičio, didžiausi nesusipratimai kyla tada, kai į bėdą patekęs pasimetęs žmogus tinkamai neišaiškina, kur jis yra.

„Šakių rajone yra trys kaimai tokiu pačiu pavadinimu. Savi gaisrininkai tą žinojo, o dabar jau sunkiau“, - sakė V. Sprainaitis.

Anot jo, jei žmonės tinkamai išaiškintų, kur jie yra ir suprastų, kad skambučius priiminėja ne „savas“ rajono žmogus, nesusipratimų būtų mažiau.

Kėdainiai – dar vienas rajonas, kuriame šių metų pavasarį nebeliko tradicinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Šios tarnybos vadovas Virginijus Stogevičius buvo nekalbus: „Aš negaliu vertinti tarnybos, kurioje pats dirbu, pertvarkos. Ar žmogus, atsiradus papildomam tarpininkui, pagalbos sulaukia greičiau, ar ne, aš nežinau. Žinau tik tiek, kad anksčiau į mus kreipdavosi pats žmogus, dabar apie įvykį praneša dispečeris iš centro“.

Tuo tarpu Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas abejoja tokios pertvarkos nauda žmonėms.

„Tarkime, greitosios medicinos pagalbos centralizacija ruošiama kruopščiau ir palaipsniui, bet dėl priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos centralizavimo gali kilti rūpesčių.

Baiminuosi, kad į nelaimę patekęs žmogus bus priverstas ilgiau laukti pagalbos, o juk kiekviena akimirka per gaisrą svarbi. Vietoje dirbantys žmonės savo rajoną pažįsta tikrai geriau“, - kalbėjo R. Diliūnas.

Jam antrino ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius: „Mums sako, neva čia Amerikos patirtis, viskas bus gerai. Tačiau centralizuojant priešgaisrinę gelbėjimo sistemą ir kitas tarnybas, manau, paslaugos yra ne artinamos prie žmogaus, o tolinamos“.

Ne itin gerų atsiliepimų centralizavus priešgaisrinę gelbėjimo sistemą iš savo krašto žmonių girdėjo ir Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius: „Skundžiasi žmonės, kad dispečeriai kaimų nežino, nuvyksta ne tuo adresu, pagalba vėluoja“.

Savo ruožtu BPC specialistai tikina, kad naujoji sistema turi daugiau privalumų, nei trūkumų. BPC šiuo metu administruoja 53 šalies savivaldybių gaisrinių ir policijos komisariatų skambučius.

Likusiose septyniose savivaldybėse bendruoju pagalbos telefonu 112 kol kas atsiliepia rajonų policijos budėtojai, o skambinant tradiciniu 01 telefonu – vietos gaisrininkai. Kol kas Lietuvoje yra pristabdyta greitosios medicinos pagalbos centralizacija, tačiau ir tai, manoma, laikinai.

Anot BPC atstovės Auksės Čibirės, iki šių metų pabaigos centras turėtų perimti visų Lietuvos savivaldybių gaisrinių ir policijos budėtojų telefonų administravimą ir pagalbą žmonėms siųsti iš centralizuoto valdymo pulto. Vėliau turėtų būti centralizuotos ir greitosios medicinos pagalbos stotys.

Numeris 112 yra bendras numeris netikėtų nelaimių ar grėsmių gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui atvejams.

„Juo paskambinus galima iškviesti pagrindines pagalbos tarnybas: policiją, ugniagesius-gelbėtojus ar greitąją medicinos pagalbos tarnybą.

Numerį 112 lengva įsiminti. Nelaimių atvejais nereikia ilgai galvoti, kokie yra atskirų pagalbos tarnybų trumpieji telefono ryšio numeriai – 022, 102? Juk skirtingų operatorių numeriai skiriasi. O numeriu 112 galima skambinti iš visų viešųjų telefono ryšio tinklų, numeris veikia 27 Europos Sąjungos valstybėse“, - sakė BPC atstovė.

Be to, operatorius teikia konsultacijas ir telefonu iki tol, kol atvyksta pagalba. A. Čiribės teigimu, kuomet žmogus negali tiksliai pasakyti, kur yra, galima nustatyti jo buvimo vietą.

„Naudojamos specializuotos modernios informacinės technologijos, pranešimus perduodant pajėgoms, vyksta duomenų mainai tarp informacinių sistemų, atsitikus nelaimei, kuomet reikia kelių tarnybų, nereikia skambinti keletą kartų, veikia automatizuota reagavimo į įvykius apskaita“, - sistemą gyrė pašnekovė.

Jos teigimu, daug patyrusių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerių, taip pat buvę policijos patruliai atėjo ir dirba BPC teritoriniuose padaliniuose: „Jie išmano šį darbą, žino aptarnaujamas teritorijas ir mielai dalijasi patirtimi su naujokais“.

Per pirmus tris šių metų mėnesius BPC numeriu 112 sulaukė 770 390 skambučių.

Nors dalyje rajonų jau yra centralizuotas ir greitosios pagalbos iškvietimas, tačiau ši pertvarka trumpam stabtelėjo.

Nemažai greitosios pagalbos medikų, rajonų vadovų tikina: taip nesukursime modernios sistemą, o tik sugriausime tai, kas jau yra sukurta. Ar šios abejonės turi pagrindo?

Apie greitosios medicinos pagalbos centralizavimą papasakosime kitose šiai temai skirtose publikacijose.