Trečiadienį iki pat vakaro posėdžiavusiai Seimo laikinajai komisijai banko “Snoras” nacionalizavimui ištirti taip ir nepavyko patvirtinti savo beveik keturis mėnesius trukusio darbo išvadų, kuriose – net 35 punktai.
Kaip lrytas.lt teigė komisijos vadovas, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas V. Mazuronis, išvadų galutiniam patvirtinimui pasipriešino keturi komisijoje dirbę konservatoriai. Nors, kai buvo balsuojama už kiekvieną išvadų punktą atskirai, konservatoriai jiems pritardavo, atėjus laikui pabalsuoti už visą išvadų tekstą, jie atsisakė balsuoti.
Iki kitos savaitės trečiadienio išvadų tekstas laikomas riboto naudojimo dokumentu, todėl jis neviešintinas.
„Nors išvadų galutinis tekstas dar nepatvirtintas, komisijos nariai sutarė konstatuoti, jog jiems nebuvo pateikta pakankamai duomenų nuspręsti, ar Lietuvos bankas pagrįstai siūlė „Snorą“ nacionalizuoti, o vėliau – uždaryti", - sakė V. Mazuronis.
Trečiadienį pristatinėdamas komisijos išvadas jis kalbėjo griežtai: „Mūsų žiniomis, sprendimai tiek Lietuvos banke, tiek Vyriausybėje buvo priiminėjami neturint tų duomenų. Iš to ir mūsų išvados, kad Lietuvos banko veiksmai, ypatingai perimant akcijas visuomenės interesams ir skelbiant bankrotą, buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti“.
Komisija taip ir nesulaukė dokumentų, įrodančių „Snorui“ inkriminuojamo kaltinimo, esą prieš bankrotą ir nacionalizavimą banke stigo net 4 mlrd. Litų. Dokumentuose užfiksuotas tik 800 mln. litų trūkumas.
Komisijai taip pat pavyko išsiaiškinti, kad ir Vyriausybė, ir Lietuvos bankas prieš „Snoro“ bankrotą neturėjo dokumentų, kurie būtų įrodę 4 mlrd. litų trūkumą.
Kita vertus, pasirodė įtartina, kodėl Reinoldijaus Šarkino valdytas Lietuvos bankas per menkai kontroliavo „Snorą“ ir nereikalavo, kad šis komercinis bankas griežtai laikytųsi jam pateiktų reikalavimų.
Komisijos išvadose taip pat atkreipiamas dėmesys, jog „Snoro“ banko vadovų artimųjų darbas banko struktūrose nėra toleruotinas.
V. Mazuronis portalui lrytas.lt tvirtino, kad šiuo metu Londone esantys buvę „Snoro“ vadovai ir savininkai Vladimiras Antonovas bei Raimondas Baranauskas išvadomis pasinaudoti negalės. Jie šiuo metu ginčija Lietuvos prašymą juos išduoti bei teigia, kad „Snoras“ buvo uždarytas ne dėl ekonominių, o dėl politinių priežasčių.
„Mes neteigiame, kad Lietuvos bankas neturėjo pakankamai duomenų sprendimui priimti. Sakome, kad komisijai nebuvo pateikti tie duomenys. Manau, Londono teismas vadovausis ne kažkokiomis politinėmis emocijomis ir dalykais, o konkrečiais įrodymais, kurie jam bus pateikti.
Komisijai buvo pateikti trys dokumentai, rodantys „Snoro“ turto sumažėjimą: Lietuvos banko ataskaita, kurią pasirašė Mindaugas Leika ir Mantas Mendelevičius, laikinojo administratoriaus Simono Freakley ataskaita ir Neilo Cooperio gruodžio 7 dieną pateikta lentelė.
Apie galimai dingusias lėšas ten tėra yra 7-8 eilutės. Prašėme pateikti dokumentus ir medžiagą, kuriais remiantis buvo sudėstytos tos eilutės. Negavome. Jei neturime tų duomenų, mums atrodo, kad ta medžiaga yra nepakankama. Tai ir konstatavome išvadose, nieko daugiau.
Neturime jokių dokumentų ar kitų dalykų, patvirtinančių, kad „Snoro“ atveju buvo politiniai motyvai. Išskyrus tik vieną ar kitą liudijimą, kuris nepatvirtintas kitas šaltiniais, gali būti subjektyvus ir išvadose neatsispindi“, - lrytas.lt ketvirtadienį sakė V. Mazuronis.
„Snoro“ kreditoriams atstovaujantis Danas Arlauskas apie komisijos išvadas kalba skeptiškai. Jo žiniomis, dokumente nebus nieko, kas galėtų padėti „Snoro“ indėlių sertifikatus nusipirkusiems žmonėms ar įmonėms. Šie bando įrodyti, kad buvo suklaidinti melagingos „Snoro“ garantijos, jog į šiuos sertifikatus investuotus pinigus valstybė yra apdraudusi kaip ir indėliuose esančius pinigus.
„Kiek žinau, viskas bus taip sudėliota, kad tam nebūtų sudarytas pagrindas kreiptis į teismą įsigijusiems sertifikatus ar „Snoro“ obligacijas. Galima prognozuoti, kad šių išvadų turinys bus vien emocinis, vien politinis. Ir kad jos greitai pasimirš.
Priežastis paprasta: politikai nenori sudaryti preteksto nukentėjusiems „užsikabinti“ už išvadų ir eiti su jomis į teismus, nes bijo, kad tada valstybei reikės mokėti kompensacijas. To nenori nei valdantieji politikai, nei opozicija, kuriai rudenį reikės formuoti naują Vyriausybę“, - teigė D. Arlauskas.