Amoralioje Lietuvoje galia tapo moralės pakaitalu

Mindaugas Kubilius
Atrodo, kad „teisingumas“ tapo plačiai vartojama preke. Vieni ją parduoda, kiti ją perka. Bet yra ir treti, kurie mano, kad teisę valdančių žmonių grupės parduodamas „teisingumas“ tėra tikrojo teisingumo pakaitalas, o „teisingumo“ pardavinėtojai yra nusikaltėliai, legalūs vagys ar kažkas panašaus. Savo ruožtu, teisėtvarka šauniai rūpinasi teisės įgyvendinimu, o teisei nepaklūstančius sodina bei, žiniasklaidos ruporus pasitelkdama, įvardija įvairiausių atspalvių purvo vonia.
Daugiau nuotraukų (1)
Ar gi neaišku: minia vykdo savo teismą, teisėtvarka šauniai juos tramdo ir sutramdo. O protestuojantys minios likučiai susijungia su judėjimu „Už teisingumą“ ir visi spirgėtojai už teisingumą tampa žmogžudžio šalininkais. Vadinasi, visi jie yra akli, buki ir purvini. Ir iš esmės – ne piliečiai, kurių egzistenciją šioje brangioje Tėvynėje tiesiog privalu suniekinti. Valdžios gi pardavinėjamas „teisingumas“ ir yra teisingumas tikrąja šio žodžio prasme, nes jis atstovauja teisę ir turi teisę būti įgyvendinamas prievartos būdu, kai teisei (ar valdžiai) - nepaklūstama.
Teisė be moralės negalima? Tai – silpnųjų dūzgimas. Moralės klausimo ir taip šioje valstybėje niekas nesupranta. Tuo tarpu prievartą supranta ir vertina.
Tačiau kažkur tamsioje kertelėje užsilikusi sveika nuovoka kužda, kad Teisingumas, Teisė, Moralė yra esmingai tapačios sąvokos. Pabandykime susiprasti.
Kas yra teisus? Teisus yra tas, kuris veikia pagal įstatymus. Tačiau kasdienėje kalboje mes taip negalvojame. Įprastais „esu teisus“ arba „tu teisus“ teiginiais tvirtiname savo arba kito žinojimą apie tikrą dalykų padėtį. „Būti teisiu“ reiškia žinoti ir tvirtinti, kaip yra „iš tikrųjų“.
Kas yra teisingas? Teisingu žmogumi vadiname tą, kuris neapgaudinėja. Teisingas žmogus yra sąžiningas žmogus. Jis nesigviešia to, kas jam nepriklauso ir atiduoda tai, kas priklauso kitam.
Kas yra moralus? Moralus yra tas, kuris laikosi visuomenėje vyraujančių moralės normų. Tuos, kurie jų laikosi itin skrupulingai vadiname „aukštos“ moralės žmonėmis, o kurie jų nesilaiko – „žemos“ moralės. Nelabai čia logiškai išeina. Mat taip ir neaišku, ką ta moralė tautinei savimonei reiškia. Aišku tik tiek, kad moralus ar padorus žmogus yra geras žmogus. Tokiu žmogumi taip pat laikome ir teisingą ar teisų žmogų.
Taigi visą tą Trejetą apjungia gerumas. Gera tuomet, kai yra teigiamas ar kitaip palaikomas man savas žmogiškasis gėris. Gera yra tuomet, kada išpildomi pamatiniai mano žmogiškieji lūkesčiai. Gerą būvį vadinu savo ir kitų atžvilgiu teisingu būviu.
Teisingumas yra žmogaus gėrio teigimas visuotiniu būdu. Teisingas yra tas veiksmas, kuris kuria gėrį ne tik individo, bet visų piliečių atžvilgiu. Jei individo ar jų grupės teigiamas teisingumas negali būti gėriu visiems piliečiams, tuomet valstybės mastu tai joks teisingumas. Tuomet tai klano „teisingumas“. Įgyvendinamas prievarta valstybės mastu, toks „teisingumas“ tampa primesta, taigi, amoralia„teise“. Moralė, teisingumas ir teisė yra iš esmės tapačios sampratos. Profesionalų teisininkų, neteisingų teisėjų manipuliuojama teisė gali lengvai tapti amoralia teisingumą griaunančia jėga.
Dabar atsigręžkime į Garliavos bėdą. Šių argumentų šviesoje ir mano giliu įsitikinimu, dalies spaudos ir dalies politikų plėtojama „minios“, „patvorinių“, „kedofilų“, „garliavinių“ ir, visgi, šių Lietuvos piliečių niekinimo kampanija yra didelis neteisingumo aktas, kurio pagrindas – didžiavimasis ir gėrėjimasis „teisės turėjimo“ galia.
Amoralioje Lietuvoje galia tapo visuotinės moralės normų pakaitalu. Būtent tokios nuostatos pagrindu ir neigiama žmonių teisė į savojo gėrio teigimą. Bet gal, savo ruožtu prieštaraujame, „savasis“ minios gėris negali būti visuotinai savas piliečiams? Ir todėl privalu jį paneigti? Ar gali būti savas tų piliečių „minios“ siejimasis su žudiku, su nešališko ir nekorumpuoto teismo Kėdainiuose spendimu? Normalus Lietuvos pilietis pasitiki neabejotinos reputacijos teismu ir tikrai nesisies su „savo“ teisingumą vykdančiu žmogžudžiu.
Tačiau klausimai taip ir lieka neatsakytas: kokių motyvų vedamas žmogus - Drąsius Kedys - žudė anuos žmones? Ar tie motyvai yra išnagrinėti ir paviešinti? Ar ne tie patys motyvai verčia piliečius telktis teisingumo vardan? Kuo pagrįstas yra jų motyvas? Ar tie žmonės turi motyvą telktis ir ginti, jų manymu, pamintą teisingumą? Ar organizuota pedofilija tėra tik Vakarų valstybių, dar ir Latvijos, reiškinys ir šiukštu ne aukštos doros vyrų ir skaisčių geltonkasių Lietuvos? Ar kas nors turi atsakymus į klausimus, kurie akivaizdžiai bado bent kiek sveiką nuovoką turinčio žmogaus sąžinę?
Ar Šeštinių rytą demonstruota prievarta ir yra atsakymų į sveika nuovoka keliamus klausimus būdas?
Šie atsakymai vestų link tiesos – to, kas yra iš tiesų. Tiesa padėtų pagrindą tvirtinti visuotinį piliečių gėrį – moralų ir teisingą santykį su savimi ir su kitais teisingumą.
Todėl teisinga, nes visuotina, yra kuo greičiau išnagrinėti pedofilijos bylą.
O gal suklydau? Anie juk jokios sveikos nuovokas neturi. Jie – iš viso ne žmonės, niekintini patvoriniai elementai. Atsiprašau Jos Didenybės Galios už įžeidimą. Užsikemšu juodos vėliavos skiaute.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.