Štai naujausia istorija iš jos gyvenimo. Net ateivių jaunikliai žino: jeigu dėl ko nors abejoji – geriausia pasiklausti. Ypač – kai reikia apsispręsti dėl tokio svarbaus dalyko, kaip, pavyzdžiui, atominė elektrinė. Tačiau štai bėda: su vietos energetikų klanu glaudžiai susijusių šaltinių žiniomis toks referendumas būtų naudingiausias ne lietuviams, o kitai Rytų genčiai. Be to, brangiai kainuotų. Tačiau svarbiausia – valdžiai tartis su bukagalviais rinkėjais – beprasmiška. Maža kas jiems šaus į galvą.
Todėl referendumo nebus. O štai sociologinės apklausos – visai kas kita. Jos nieko nereiškia, nieko neįpareigoja, bet gali būti labai naudingos. Tiesa, kartais ir su jomis nutinka tokių keistumų, kad net kosminio lygio IQ ateivių ekspertai nieko nesupranta.
Štai 2012 metų gegužės mėnesį „Vilmorus“ sociologai teiraujasi tautiečių nuomonės: ar pritariate naujos atominės elektrinės statyboms? Į klausimą atsako 1005 žmonės. „Ne“, - trepteli koja net 65 procentai apklaustųjų. Dar jie prikalba visokių kitos Rytų genties vadukams malonių dalykų: 80 nuošimčių mano, kad naujos atominės elektrinės statybos padidins Lietuvos skolą, 70 proc. mano, kad AE gali būti nesaugi. Dar 70,6 proc. sako, kad tiesiog myli alternatyvią energiją.
Signalas valdžiai – visai nedviprasmiškas. Tauta nori, kad vietoje atominės energetikos
būtų investuojama į biokuro katilines rajonuose, kurios gamintų ir elektrą ir šilumą.
Beje, kas užsakė ir apmokėjo šias abejonių nepaliekančios apklausos išlaidas? Dėsninga –
Žaliosios politikos institutas, garsėjantis nemeile Visagino projektui.
Bet štai kita gegužės mėnesio naujiena – dar viena apklausa. Užsakovas jau iš kitos barikadų pusės – Visagino atominė elektrinė. Vykdytojas – „Sprinter tyrimai“. Auditorija – tokie pat reprezentatyvūs 1005 Lietuvos Respublikos gyventojai, tema – branduolinė energetika.
Čia ir prasideda keistenybės. Pasirodo, tie patys lietuviai vis dėlto labai myli atomines elektrines. Beveik 80 proc. mano, kad jų šalis turi mažinti energetinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Sekant minties logiką – nori atominės elektrinės. Daugiau kaip 70 proc. džiaugiasi, kad naujosios AE projektas yra regioninis ir jame dalyvauja kaimyninės šalys - Estija bei Latvija.
Žinoma, dviejų apklausų klausimai suformuluoti šiek tiek kitaip, tačiau ir vienos, ir kitos užsakovai mėgina įrodyti savąją tiesą. Jie šias apklausas naudos tam, kad pagrįstų du visiškai priešingus teiginius. Ir šiais skaičiais aiškins lietuvių simpatiją (arba antipatiją) AE projektui. Juk apklausa atspindi tautiečių nuomonę!
Jiems moka – jie darbuojasi. Bet ko vertos apklausos, kurių rezultatą nulemia iš anksto užsakovo suformuluoti tikslai? Seniai žinoma – žmonės manipuliuoja skaičiais nuo tų laikų, kai sugalvojo pačius skaičius. Sužinota palyginti neseniai: netiesą galima skirstyti į tris kategorijas – melą, šventą melą ir statistiką.
Ateiviams, tikėtina, viską vertinantiems kitokiais kriterijais, šie signalai iš Lietuvos galėtų pasirodyti kaip kažkur kitame laike ir erdvėje jau regėtas scenarijus: prieš kovinį manevrą paleidžiama dūmų uždanga, kad priešo kariauna sutriktų, o skraidančios lėkštės išsibarstytų. Tokią gudrybę galima pritaikyti ir taikos sąlygomis. Tik reikia gerai viską suplanuoti ir pasirūpinti ištekliais.
Jeigu mąstytume kaip tie žali žmogeliukai, gal ir pamatytume vieną kitą specialųjį efektą: tokį didelį, išpūstą ir triukšmingą, pro kurio iškreiptas formas nebesimato tai, kas iš tiesų visiems labai svarbu. Bet mes – paprasti vietiniai, žmonių planetos gyventojai, kuriems savo kaimo dūmai akių negraužia. Net jeigu jie paleisti mus išnuodyti.