Bet užtat S. Sudeikio galvijų banda yra įspūdingai didelė – net 570 raguočių. S. Sudeikis savo ūkiui plėtoti jau ne kartą yra gavęs Europos Sąjungos paramą. Pirmajame etape įsigijo javų kombainą, antrajame – pašarų smulkintuvą, trečiajame – galingą šiuolaikinį traktorių. Visa ši technika – „John Deere“ gamybos.
Stoniškių tarybiniame ūkyje vairuotoju dirbęs S. Sudeikis ūkininkauti pradėjo tada, kai „subyrėjo“ tarybinis ūkis ir jis neteko darbo. Pagal Valstiečių ūkio įstatymą 1992 metų pradžioje jis nusipirko 30 hektarų žemės – pasodino bulvių, daržovių, pasėjo grūdinių kultūrų. Šis pavasaris – jau dvidešimtasis, kai S. Sudeikis ūkininkauja.
Šiandien galvijų bandoje – jau 230 melžiamų karvių. Beveik visos – Lietuvos juodmargių veislės. Tvarte jas laiko palaidas, ant gilaus kraiko.
„Taip gyvuliams yra geriau, jie turi laisvę, kiek nori pašaro, tiek ėda. Šeriu karves savo ūkyje užaugintais grūdais, todėl pigesnė yra pieno savikaina. Vidutiniškai iš karvės per metus primelžiama beveik po 7 tonas 4,2 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno“, - pasakojo ūkininkas.
S. Sudeikio ūkyje dirba 15 samdomų žmonių. Stengiamasi kuo daugiau ūkį modernizuoti, kad kuo mažiau būtų rankinio darbo. Fermoje veikia 16 vietų automatizuoto melžimo aikštelė.
Vyras teigė negalintis suprasti, kodėl pastaruoju metu parduotuvėse brangsta pienas, o jo gamintojams už žaliavinį pieną kaskart mokama vis mažiau.
S. Sudeikis pieną parduoda kooperatyvui „Pienas LT“, kuris tą prekę veža parduoti į Estiją ir Latviją. O Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, S. Sudeikio teigimu, savo pienovežius irgi siunčia į Estiją ir Latviją, iš kur parsiveža pieno ir čia, Lietuvoje, jį perdirba. „Tad kaip gali nebrangti parduotuvėse pieno produktai, kai pienas taip vežiojamas į užsienį ir atgal?“, - svarsto ūkininkas.