Tačiau dabar teks visa tai pamiršti ar bent jau patylėti: Briuselis tokių teiginių neįtraukė į sąrašą, kuriame išvardyta, kuo maisto gamintojai gali pasigirti, o kuo – ne.
Eurobiurokratų neįveikė netgi „Danone” lobistų gvardijos: ši pieno perdirbimo milžinė ir toliau galės gaminti jogurtukus su bifido bakterijomis, tik turės prikąsti liežuvį ir neaiškinti, kad tai labai gerina sveikatą.
Užtat Europos Komisija maloningai pateikė 222 frazes, kurias gamintojai galės užklijuoti ant varškės, duonos, arbatos ar kramtomosios gumos pakuočių. Pasirinkimas – milžiniškas. Kita vertus, to pasirinkimo kaip ir nėra.
Koks sveiko proto verslininkas užklijuos ant savo produkto, pavyzdžiui, tokį užrašą: „Chitosanas padeda reguliuoti kraujo LDL-cholesterolį, jei jo suvartojama 3 gramai per dieną.” Arba tokį: „Melatoninas padeda užmigti, jeigu jo suvartojamas 1 miligramas prieš miegą.”
Vargu ar pienininkai ryžtųsi ir tokiam reklamos šūkiui: „Sumažintas laktozės kiekis maisto produktuose menkina laktozės netoleruojančių asmenų gastrointestinalinį diskomfortą.”
Prieš keletą metų vienodi įspėjamieji užrašai atsirado ant rūkalų pakuočių. Kad „rūkymas žudo” ar „norėdami mesti, galite pasitarti su gydytoju ar vaistininku”, niekas ir nesiginčija.
Bet eurobiurokratų sukonstruotas įspėjimas apie tai, kad dūmuose yra nitrozoaminų ir formaldehido, vargu ar ką nors privertė atsisakyti šio įpročio, jeigu, žinoma, tas žmogus nėra chemijos mokslų magistras.
Bet ką Briuselis pasakė – tą teks nuolankiai vykdyti.
Taigi galima sakyti, kad garsus kalbininkas J.Jablonskis laiku spėjo iškeliauti į anapilį, nes jo teiginys „alus gerti sveika” tikrai neatitiktų Europos standartų.