Nuo šių metų pradžios uždrausta prekiauti svaigalais kioskuose, o nuo 22 valandos vakaro iki aštuntos valandos ryto restoranams, kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms draudžiama alkoholinius gėrimus parduoti išsinešti.
Taip esą kovojama su „taškais“, kurie alkoholį pardavinėjo prisidengdami kavinės statusu.
Pernai Kaune sustabdytas keturių įmonių licencijų galiojimas, tačiau tai – tik lašas alkoholio jūroje.
Per 2011 metus mieste buvo išduotos 185 neterminuotos licencijos verstis prekyba alkoholiu. Šiemet per penkis mėnesius tokią teisę įgijo 52 įmonės.
– Ar valdininkų deklaruojama kova su naktinėmis alkoholinių gėrimų upėmis duoda rezultatų? Kokia padėtis Kaune? – paklausėme savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Ratkelio.
– Deja, griežtesnė tvarka nepakeitė padėties. Tie kioskai, kurie anksčiau parduodavo alkoholį išsinešti, teisės aktuose rado spragą. Prekybininkai savo kioskus pervadino paviljonais, juose įrengė prekybos salę, ir štai jums viešojo maitinimo įstaiga, kurioje alkoholį galima pardavinėti ir po 22 valandos.
Maža to, tokiame „bare“ pirkėjui atidaromas butelis, tačiau jis pirkinį vėl uždaro ir išsineša namo. Kol Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos visų tokių spragelių nepanaikins, tol tokia padėtis ir bus.
Tenka tik apgailestauti, nes esant tokiai padėčiai savivaldybės rankos surištos, o verslininkai surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus skuba skųsti teismams.
– Lietuva garsėja kaip didžiausią alkoholio prieinamumą Europoje turinti šalis. Turbūt Kaunas – ne išimtis?
– Tokią tendenciją palaikyti padeda būtent nelegaliai veikiantys buvę kioskai, dabar virtę barais ar kavinėmis.
Daugiau galimybių išsinešti alkoholio miestiečiai neturi: degalinėse, prekybos centruose po 22 valandos svaigalais išvis neprekiaujama.
– Gal kuris nors miesto rajonas savotiškai pirmauja pagal prekybos alkoholiu „taškų“ skaičių?
– Vieno kurio nors išskirti negalėčiau, tačiau daugiausia prekybos vietų yra miegamuosiuose miesto rajonuose.
Paskutinio reido metu balandžio mėnesį nustatyti pažeidimai Eiguliuose – Ukmergės gatvėje (Henriko Šimonio firma) ir Šiaurės prospekte (bendrovė „Vox optima“), Dainavos rajone – Taikos (bendrovė „Tigera“) ir V.Krėvės prospektuose (bendrovė „Onrama“), centre – Šv. Gertrūdos gatvėje (bendrovė „Nibrė“), Žaliakalnyje – Gražinos gatvėje („Florosa“).
Visuose vadinamuosiuose baruose nustatyti tie patys pažeidimai: prekybininkai svaigalus pardavinėja ne vietoje vartoti, o išsinešti.
Visi verslininkai pažeidimus apskundė teismui. Kol teisėjai nepriėmė sprendimų, savivaldybė neturi teisės apriboti prekybos laiko.
– O kokių įstatymo pataisų reikėtų dar, kad tokie prekiautojai būtų pažaboti?
– Būtų veiksminga, jei tokioms „kavinėms“ įsigaliotų reikalavimas prekiauti tik pilstomais alkoholiniais gėrimais.
Yra ir kita medalio pusė – baudų dydis. Piktnaudžiaujančių prekiautojų dabar jos negąsdina.
Darbuotojui, pardavusiam alų išsinešti, gali būti skiriama nuo 50 iki 100 litų bauda, pačiai įmonei – nuo 500 iki 1 tūkst. litų.
Jeigu baudos būtų didesnės, gal tvarkos būtų ir daugiau.
Panaši padėtis buvo su kelių eismo taisyklių pažeidimais: kol baudos siekė tik kelis šimtus litų, pažeidimų buvo nustatoma daugiau. Kai vairuotojui gresia netekti pažymėjimo, tada jis susimąsto, kaip elgiasi gatvėje.
Manau, kad efektyviausia būtų išvis uždrausti naktį prekiauti alkoholiu. Būtent tamsiuoju paros metu tokios įstaigos gauna didžiausias pajamas.
Alkoholio prieinamumą mieste iš dalies didina ir pačių kavinėmis pavadintų prekyviečių skaičius, ir sąlyginai nedidelė neterminuotos licencijos kaina – 1,3 tūkst. litų.
– Specialistai tokiose įstaigose nustato ir higienos normų pažeidimų: barais virtę kioskai neturi dezinfekavimo priemonių, patalpas reikia remontuoti, parduodami produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
– 2011 metais Kaune, 28-iose prekybos vietose, buvo nustatyti pažeidimai, šiemet vien per pirmus tris metų mėnesius tokių pažeidimų buvo 15.
Pernai iš keturių įmonių buvo atimtos licencijos prekiauti alkoholiu, šiemet kol kas – nė iš vienos.