„Iki šiol tos bylos judėjo lyg ir neblogai. Pernai pradėta 70
tokių ikiteisminių tyrimų, tačiau po pastarųjų kelių dienų
įvykių, kai Vilniaus teismas E. Karaliaus byloje kreipėsi į
Konstitucinį Teismą dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio galimo
prieštaravimo Konstitucijai, prognozuotume, kad šiek tiek tų bylų
tyrimai gali komplikuotis“, - sekmadienį LNK laidai „Alfa savaitė“
sakė prokuroras.
„Aišku, jeigu Konstitucinis Teismas priims nagrinėti tą
Vilniaus teismo kreipimąsi. Bent jau aš prognozuočiau, kad ir kiti
teismai, kurie nagrinėja analogiškas bylas, ko gero jas stabdys ir
taip pat kreipsis į Konstitucinį Teismą“, - teigė pareigūnas.
Gegužės 21 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas
nutarė stabdyti neteisėtu praturtėjimu kaltinamo kontrabandos
karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro Karaliaus bylą
ir kreiptis į KT. Jo prašoma išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso
nuostatos dėl neteisėto praturtėjimo neprieštarauja Konstitucijoje
įtvirtintiems teisinės valstybės ir nekaltumo prezumpcijos
principams.
Teismo nuomone, Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtintos
nusikalstamos veikos dėl neteisėto praturtėjimo sudėtis yra
neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama. Šiame straipsnyje nurodyta,
kad: „Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL
vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad
tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis,baudžiamas
bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“.
Sostinės teismo nuomone, tokiais atvejais, kai kas nors iš
neteisėtų pajamų įgytą turtą užregistruoja kaltininko vardu
arba realiai jam padovanoja šį turtą, lieka neaišku, ar
kaltininkas turi ir gali žinoti, kad tas turtas negalėjo būti
įgytas teisėtomis pajamomis.
„Toks šios normos dėl neteisėto praturtėjimo turinys
neleidžia suformuluoti aiškaus ir nedviprasmiško kaltės turinio“,
- teigia teismas.
Anot teismo pranešimo, šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje
įtvirtinta norma Lietuvos teisinėje sistemoje yra nauja, teisminės
praktikos jos taikymo ir aiškinimo atžvilgiu nėra suformuota, o
kadangi ši norma neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama, siekiant
nepagrįstai nesuvaržyti pagrindinių žmogaus teisių, būtina
įvertinti šios normos atitiktį konstituciniam teisinės valstybės
principui ir Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos
principui.
Tai jau antrasis Vilniaus teismo bandymas šioje byloje gauti KT
išaiškinimą. Balandį KT grąžino Vilniaus miesto 1-asis
apylinkės teismui jo prašymą pataisyti, nes jame nebuvo pateikta
teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiamas kodekso nuostatų
neatitikimas Konstitucijai.
Advokato padėjėju Vilniuje dirbantis 28 metų E. Karalius
kaltinamas, kad neturėjo teisėtų lėšų įgyti daugiau nei 7 mln.
litų vertės turtą.
E. Karaliaus tėvas V. Karalius anksčiau buvo teistas ir kalėjo
dėl kontrabandos. Prieš metus jis įkliuvo vėl dėl šių
nusikaltimų. Sūnaus byla dėl neteisėto praturtėjimo buvo
išskirta iš tėvo bylos.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad asmuo, turėjęs nuosavybės
teise didesnį negu 65 tūkst. litų vertės turtą, kuris negalėjo
būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu,
arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.