Daugiametę Sekminių atlaidų tradiciją turinčiose Vilniaus
Kalvarijose vykusias iškilmingas Šv. Mišias lietuvių ir lenkų
kalbomis aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas
Audrys Juozas Bačkis.
Pasak ganytojo, Sekminės mums atskleidžia nuostabią žinią - ką
reiškia būti krikščionimis, ką reiškia būti tikinčiaisiais. „Nė
vienas žmogus savo jėgomis ir pastangomis negali to pasiekti.
Tikėjimo malonė yra Dievo dovana, kurią priimdamas žmogus įgyja
uždavinį juo gyventi ir dalintis su kitais“, - priminė kardinolas
savo homilijoje.
Pasak A. J. Bačkio, dažnas yra kontrastas tarp leidimo Dievui
veikti mūsų gyvenime ir užsidarymo nuo Aukščiausiojo dvasios bei
pasitikėjimo vien tik savo žmogiškomis jėgomis, savo norais ir
tikslais.
„Liūdna, tačiau dažniau, užuot mylėjęs, žmogus neapkenčia,
užuot buvęs džiugus, yra prislėgtas. Užuot sėjus taiką, nešamas
karas, nerimas ir įtampa, užuot skleidęs kantrybę, žmogus dažnai
suirzęs ir piktas. Užuot buvę malonūs kitiems, daugiau rūpinasi
savimi, užuot parodę gerumą kitiems - nepatenkinti, kad jiems per
mažai rodoma dėmesio. Užuot laikantis ištikimybės, sulaužomos
priesaikos ir įsipareigojimai, greičiau kitiems atsakoma piktai nei
romiai ir užuot suvaldę save, tampa savimeiliais ir egoistais“, -
vardijo kardinolas.
Sekminių iškilmės yra Vilniaus Kalvarijų atlaidų pagrindinė
dalis, kurios metu suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas,
liudijantis tikinčiojo dvasinę brandą.
Katalikų bažnytinę šventę lydi daug įvairių liaudies tradicijų.
Senajame lietuvių kaime šventinę nuotaiką padėdavo sukurti berželių
šakos. Jomis būdavo iškaišomos švarumu tviskančios pirkios.
Piemenėliai žaliais vainikais karūnuodavo namo pargenamas karves ir
už tai iš šeimininkų gavę kiaušinių, lašinių, sūrio keptuvėje ant
laužo kepdavo kiaušinienę.
Brandesnio amžiaus žmonės būtinai per Sekmines turėdavo apeiti
savo laukus, atlikti pasėlių globos apeigas, paskui kartu susėsti,
pasivaišinti sudėtiniu alumi, užtraukti dainą, aptarti bendruomenės
reikalus, pasidalyti ūkiškais patarimais.
Per Sekmines taip pat būdavo paprotys suptis sūpuoklėse,
laistytis vandeniu, sočiai pasivaišinti. Žmonės sakydavo: jei per
Sekmines suvalgysi septynis virtinius, visus metus laimingas būsi.
Po Sekminių jau galima maudytis upėse ir ežeruose - nei ligos puls,
nei pikta dvasia prisikabins.