„Dabar komisijai pateikti papildomi dokumentai jau sekundžių
tikslumu atskleidžia, kaip ir kada iš banko dingo turtas“, –
pranešime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas
Vasiliauskas.
Anot jo, jau anksčiau komisijai pateikti Lietuvos banko, „Snoro“
laikinojo ir bankroto administratorių surinkti duomenys patvirtino,
kad sprendimai dėl banko buvo pagrįsti svariais įrodymais.
Komisijai pateiktas 121 puslapio dokumentų rinkinys, kurį sudaro
išsamūs Pasaulinių tarpbankinių finansinių telekomunikacijų
organizacijos (SWIFT) sistemos įrašai, iš kurių matyti, kaip
„Snoro“ įsigyti ir valdyti vertybiniai popieriai ir piniginės
lėšos buvo pervesti į privačių asmenų sąskaitas Šveicarijos
bankuose be jokio atlygio bankui.
Komisijai pateikta ir korespondencija bei kiti dokumentai,
nurodantys, į kieno sąskaitas „išplaukė“ banko turtas. Dokumentai
atskleidžia ir veikas, kuriomis galbūt buvo stengiamasi nuslėpti
turto dingimą.
Lietuvos banko teigimu, taip reaguota į komisijos pirmininko
Valentino Mazuronio viešai išreikštų abejonių, esą jai nebuvo
pateikti dokumentai, įrodantys „Snoro“ turto sumažėjimą.
Lietuvos bankas komisijai iš viso yra pateikęs per 100
dokumentų, tarp kurių – išsamus specialios Lietuvos banko darbo
grupės ir „Snoro“ inspektavimo komisijos tarnybinis raštas, kuriame
pateikti įrodymai dėl mažesnio nei deklaruota banko turto, taip pat
yra išsami (114 puslapių) laikinojo administratoriaus ataskaita,
kurioje išdėstytos konkrečios įvairaus turto sumažėjimo vertės.
Pasak pranešimo, duomenys pagrįsti „Snoro“ sąskaitų išrašų
analize bei informacija, gauta iš bankų, kuriuose žlugęs bankas
deklaravo saugantis vertybinius popierius ir kitą turtą. Parengiant
laikinojo administratoriaus ataskaitą, dalyvavo tarptautinės audito
kompanijos „Deloitte“ Lietuvos padalinys.