Pirmadienį Kėdainių rajone surengtoje konferencijoje apie kaimo
mokykloms kylančius iššūkius dalyvavęs Švietimo ir mokslo
ministerijos vadovas pripažįsta, jog kaimo mokyklų išlikimo
problema yra aktuali visos šalies mastu. Anot jo, tai lemia
demografinė situacija, o valdžios įstaigos, atsižvelgdamos į tai,
skiria kaimo mokykloms didesnį finansavimą.
„Kartais gerai betarpiškai išsiaiškinti, ar išties kaimas yra
skriaudžiamas, nes ir valstybės mastu, ir savivaldybės tikrai
vadovaujasi nuostata, kad kuo mažesnis vaikas, tuo mokykla arčiau
namų. Aišku, kad, jei lyginsi kaimo ir miesto mokyklų finansavimą,
neretai kaimo mokyklas lankantys mokiniai yra finansuojami dvigubai
didesnėmis lėšomis. Todėl natūralu, kad liūdna matyti uždaromas
mokyklas, bet valstybė atitinkamą dėmesį skiria per finansavimą“,
- BNS sakė G. Steponavičius.
Pasak ministro, kitas konferencijoje aptartas klausimas - mokymosi
kaimo mokyklose kokybė, kaip ypač vyresnių klasių mokiniams ir
kaimiškose vietovėse, ir miestuose sudaryti vienodas galimybes
laikyti baigiamuosius egzaminus ir stoti į aukštąsias mokyklas.
G. Steponavičiaus teigimu, svarstoma, kad jei būtų sumažinti
reikalavimai kaimo mokykloms tapti gimnazijomis, galėtų nukentėti
mokymosi kokybė.
„Vyksta diskusija, ar turėtų būti sumažinta kartelė
akredituojant kaimiškose vietovėse gimnazijas, vidurinio ugdymo
programas. Dabar tam, kad gimnazijos kaimiškose vietovėse veiktų,
reikia turėti dvi vienuoliktas klases, ir vienas iš siūlymų yra
tai supaprastinti ir padaryti, kad užtektų vienos vienuoliktos
klasės. Bet tokiu atveju mes akcentuojame, kad yra sunku be mokinių
užtikrinti pasirenkamųjų dalykų skaičių, kalbas ar kitus dalykus
mokytis pagilintai, o ne vien bendrąjį kursą išklausyti“, -
kalbėjo jis.
„Natūralu, kad paprastinant reikalavimus kaimiškose vietovėse
gimnazijoms, tai paveikia kokybę“, - pridūrė ministras.
Anot G. Steponavičiaus, kaimo mokyklų mažėja visoje Lietuvoje,
išskyrus kelias savivaldybes.
„Kaimo mokyklų išlikimo tema yra visos Lietuvos mastu, išskyrus
turbūt Vilnių ir dar dvi savivaldybes, bet didžioji banga kaimo
mokyklų uždarymo yra praėjusi, ir pastaraisiais metais po keliolika
mokyklų tik buvo uždaroma“, - teigė ministras.
„Galėčiau pasakyti, kad nėra vieno specifinio rajono, nes
visoje Lietuvoje mokinių mažėja, ir mokyklos, galima sakyti,
šiandien klausimas yra labiau ne apie jų uždarymą, o apie
pertvarkymą, nes iki 2015 metų nebeliks vidurinių mokyklų ir
būtent tokių vidurinių mokyklų kaime išsigryninimas - arba
tapimas gimnazija, arba pagrindine, arba progimnazija - yra diskusijų
klausimas, ir tokių mokyklų yra apie 100“, - teigė jis.