„Būtina užtikrinti stabilius valstybės finansus ir tada
apsisprendimas dėl euro bus mūsų rankose“, - antradienį interviu
Žinių radijui sakė N. Udrėnas.
„Euras turi būti ne kaip tikslas, bet turime būti tokioje
situacijoje, kad mes valdytume procesą ir pasirinktume tai, kas
būtų Lietuvai naudingiausia toje situacijoje“, - kalbėjo
prezidentės patarėjas.
Anot N. Udrėno, galimybių atitikti Mastrichto kriterijus, tarp
jų ir infliacijos, Lietuva turi.
„Tikėtina, kad dėl mažėjančių naftos, kuro kainų, galėtume
tenkinti ir šitą kriterijų“, - sakė N. Udrėnas.
Lietuvos Vyriausybė siekia prie euro zonos prijungti 2014 metais.
Į euro zoną gali stoti šalis, kurios biudžeto deficitas yra ne
didesnis nei 3 proc. BVP, o viešojo sektoriaus skola neviršija 60
proc. BVP. Be to, vidutinė metinė infliacija negali viršyti ribos,
kuri apskaičiuojama prie trijų mažiausių infliacijų ES
valstybėse vidurkio pridėjus 1,5 procentinio punkto.
Dėl per didelės infliacijos Lietuvai nepavyko įsivesti euro
2007 metais. Nuo 2011 metų pradžios prie euro zonos prisijungė
Estija, Latvija įsivesti eurą taip pat planuoja 2014 metais.
Su Kataru deramasi dėl dujų
ataras, kurio atstovų delegacija
praėjusią savaitę lankėsi Lietuvoje, yra tik viena šalių, su
kuriomis deramasi dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo į
Klaipėdoje planuojamą statyti terminalą, teigia N. Udrėnas.
„Derybos vyksta su daugeliu, ne tik su Kataru. Bet pats faktas,
kad vizitas įvyko taip greitai po prezidentės vizito - labai
pozityviai vertinu, kad Kataro valdžia pamatė Lietuvoje partnerę,
užmegzti labai geri kontaktai“, - antradienį interviu Žinių
radijui sakė N.Udrėnas.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama delegacija
balandį lankėsi Katare. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo
projektą įgyvendinančios valstybės kontroliuojamos naftos
produktų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis
teigė, kad Katarui įdomus Lietuvos SGD terminalo projektas ir
galimybė tiekti dujas.
Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau BNS
sakė, kad potencialios dujų tiekėjos Lietuvos SGD terminalui yra
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Norvegija ir Arabų šalys.
Ketinimų protokolus dėl dujų tiekimo „Klaipėdos nafta“ yra
pasirašiusi su Ispanijos dujų tiekimo kompanija „Gas Natural Fenosa“
ir JAV energetikos kompanija „Cheniere“. Pasak spaudos, dėl dujų
tiekimo „Klaipėdos nafta“ tariasi ir su tarptautinėmis kompanijomis
„British Petroleum“, „Shell“ bei kitomis.
„Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD
terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje
metų pusėje. Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014
metų pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd.
kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas būtų
2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.