Tokius pareiškimus Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo
posėdyje antradienį padarė visuomenininkai Alvydas Medalinskas ir
Bronislovas Genzelis.
„Toliau žiūrėsime, koks bus sprendimas birželio 19 dieną.
Jie - pareigūnai, visuomenės ir piliečių tarnai. Savivaldybė
įsivedė leidimų sistemą, rašo, kad suderino, kai organizatoriai
sako, aiškiai, kad nesutinka, kad nevarykit mūsų į purvyną, tai
žemina renginį. Jie nepasidomėjo, kad nesaugi teritorija, kur
vielos, kuoliukai. Jie neatliko savo pareigų, galimai kenkė, kliudė
mums atlikti pilietinę akciją“, - po teismo posėdžio žurnalistams
sakė A. Medalinskas.
Administracinę bylą nagrinėjanti teisėja Virginija
Liudvinavičienė nusprendė iš sostinės savivaldybės
išsireikalauti įrodymus, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės
nariai gavo pažymėjimus apie renginį. Be to, savivaldybė kitam
teismo posėdžiui, kuris vyks birželio 19 dieną, turės pateikti
dokumentus dėl kito tądien vykusio mitingo.
Visuomenininkai turėjo leidimą kovo 17 dieną rengti mitingą
prie Seimo, automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nuo 15 iki
17 valandos. Tuo metu jų organizuotas mitingas vyko nuo 14 valandos.
Tą pačią dieną protesto akciją rengė ir į Lietuvos lenkų
mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų
atstovai. Jie surengė protesto eitynes nuo Seimo iki Vyriausybės bei
mitingą prieš Švietimo įstatymą, reikalaudami atsisakyti vienodų
brandos egzaminų. Jų mitingas vyko pirmoje dienos pusėje.
Teismo posėdyje antradienį buvo apklausti trys liudytojai -
Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus
pavaduotojas Julius Morkūnas, administracijos direktoriaus
pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė bei Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica.
E. Tamošiūnaitė sakė, kad komisijos posėdyje dėl Sąjūdžio
iniciatyvinės grupės rengiamo mitingo nedalyvavo, tačiau pasirašė
įsakymą dėl mitingo rengimo. Valdininkė sakė tam turinti
įgaliojimus.
„Esu įgaliota pasirašyti įsakymus dėl leidimo“, - sakė
liudytoja.
Teismas domėjosi, kada buvo pateikti prašymai dėl mitingų
organizavimo.
E. Tamošiūnaitė teigė, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės
nariai prašymą pateikė kovo 2 dieną, tautinių mažumų - sausio
30 dieną. Pastarąjį prašymą pateikė Lietuvos lenkų mokyklų
streiko komitetas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam signatarui Romualdui
Ozolui pasiteiravus, ar tiesa, kad E. Tamošiūnaitė yra Lietuvos
lenkų rinkimų akcijos narė, ši pripažino, kad tai - tiesa.
Visuomenininkai jos klausė, ar nepažeidžiama tarnybinė etika, kai
išduodamas leidimas Lenkų rinkimų akcijai, E. Tamošiūnaitė
atsakė, kad tautinių mažumų streiko komitetas nėra Lenkų
rinkimų akcija.
Žiniasklaidoje skelbta, kad Lenkų rinkimų akcijos narė
anksčiau yra vadovavusi vienai Vilniaus rajono mokyklai.
Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojo J. Morkūno
visuomenininkai taip pat teiravosi, ar jo viršininkas departamento
direktorius Henrykas Surovičius taip pat nėra aktyvus Lenkų
rinkimų akcijos narys. Liudytojas tikino to nežinąs.
Jis teigė, kad kovo 2 dieną buvo gautas signatarų R.Ozolo ir
B. Genzelio preiškimas dėl planuojamo mitingo. Pranešta, kad jame
turi dalyvauti apie 5-7 tūkstančiai žmonių.
„Pašymas komisijoje kovo 7 dieną išnagrinėtas. Pareiškėjai
prašė kovo 17 dieną leisti organizuoti, tačiau atsižvelgta, kad
tautinių mažumų švietimo komitetui išduotas leidimas“, - sakė
J. Morkūnas.
Pasak jo, sulaukta daug emocijų, kaltinimų komisijai. Mitingo
organizatorių atstovams buvo pasakyta apie susidarusią padėtį.
Pasak J. Morkūno, buvo tikimybė, kad gali būti pažeista viešoji
tvarka.
„Du mitingai, gali kilti susipriešinimas“, - kalbėjo
tarnautojas.
B. Genzelis šiuos argumentus atrėmė sakydamas, kad Sąjūdžio
iniciatyvinės grupės mitinge dalyvavo įvairių tautybių žmonės,
taip pat lenkai.
Visuomenininkai gėdijo savivaldybės atstovus, klausdami, ar
jiems žinomi teisės aktai, leidžiantys signatarams prie Seimo
rengti mitingus, jeigu Seimo kanceliarija neprieštarauja ir
signatarai savo norą patvirtina parašais.
Visuomenininkų teismo procesą stebi daug jų palaikytojų.
Teismo posėdžio metu duotus savivaldybės atstovų aiškinimus dėl
mitingo leidimo išdavimo palaikytojai palydėdavo garsiu juoku ar
šūksniais „gėda“.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko
pavaduotojas S. Mecelica teismui sakė, jog tam, kad mitinguotojų
srautai nesusitiktų, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės mitingą
nuspręsta nukelti vėliau.
„Jeigu būtų Dainų šventė, policijai pajėgas paprasčiau
skirstyti. Renginiai, susiję su tolerancija, socialiais klausimais
turi rizikos veiksnių“, - aiškino policijos atstovas.
S. Mecelica teigė, kad mitingo baigtis ne visada priklauso nuo
organizatorių valios. Policija stebi viešąją erdvę, komentatorių
pasisakymus. Prieš šį mitingą pastebėta nepalankių komentarų.
„Aš turiu patirties organizuojant renginius. Jūs deklaravote,
kad nesilaikysite, jūs nesikreipėte, kad būtų skirta kita vieta“,
- sakė S. Mecelica.
Mitingą prie Seimo kovo 17 dieną organizavę Nepriklausomybės
akto signatarai R. Ozolas, B. Genzelis bei visuomenininkas A.
Medalinskas neigia padarę policijos surašytuose administraciniuose
protokoluose jiems inkriminuotus nusižengimus.
R. Ozolui, B. Genzeliui ir A. Medalinskui policija surašė
administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl Susirinkimų
įstatymo pažeidimo. Visuomenininkams gresia bauda nuo 500 iki 2
tūkst. litų arba administracinis areštas iki 30 parų.
A. Medalinskas teismui yra pasakojęs, kad iš pradžių
savivaldybė davė leidimą rengti mitingą Nepriklausomybės
aikštėje, tačiau vėliau persigalvojo, teigdama, kad suklydo
pranešdama, jog kad tą pačią niekas nerengia aikštėje mitingo,
esą tą dieną akciją rengia Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Kovo 17 dieną į mitingą prie Seimo susirinkę keli
tūkstančiai žmonių reiškė paramą vasarį atleistiems dviem
buvusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams ir
reikalavo pašalinti iš posto šiuos pareigūnus atleidusį
tuometinį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.
Pasak A. Medalinsko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato viršininko pavaduotojas S. Mecelica telefonu paprašė
akciją surengti vėliau, esą policija baiminosi dviejų mitingų
susidūrimo.
B. Genzelis teismui tvirtino, kad net sovietmečiu žmonių
neleista traukti atsakomybėn už mitingo organizavimą.