Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą šiuo metu svarsto
Seimas.
Pataisa numato, kad „valstybės finansuojamų į pirmą kursą
priimamų studentų didžiausią skaičių kiekvienai aukštajai
mokyklai nustato Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į
aukštosios mokyklos turimus resursus ir valstybės poreikius bei
galimybes“.
Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad „bendrą
studijų vietų skaičių nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į
galimybes užtikrinti studijų kokybę“. Ministerija tvirtina
preliminarius studijų krepšelių skaičius skirtingoms sritims,
tačiau nereguliuoja, kurie universitetai juos gaus.
Vyriausybės išvadą aiškinančiame rašte pabrėžiama, kad
dėl aukštųjų mokyklų teisės pačioms nustatyti maksimalų
priimamų studentų skaičių ribojimo yra neigiamai pasisakęs
Konstitucinis Teismas - ši nuostata buvo pripažinta ribojančia
Konstitucijoje įtvirtintą aukštojo mokslo prieinamumą pagal
sugebėjimus ir Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų
autonomiją.
„Absolventų disproporcijas sukelia ne valstybės finansuojamų,
bet savo lėšomis studijuojančių asmenų pasirinkimai, kuriuos
valstybė gali veikti tik informavimu ir ugdymu karjerai, bet ne
ribojančiomis priemonėmis. Todėl asmenų, studijuojančiųjų
valstybės biudžeto lėšomis, vietų skaičiaus apribojimas
kiekvienoje aukštojoje mokykloje nebūtų veiksmingas. Pažymėtina,
kad ir ribojimo siejimas vien su pirmo kurso studentais negali būti
siejamas su turimais aukštųjų mokyklų ištekliais, nes aukštosios
mokyklos išteklius turi atitikti bendras studentų skaičius“, - taip
pat teigia Vyriausybė.
Vyriausybė vertinimu, tikslas kontroliuoti priimamų studentų
skaičių atsižvelgiant į turimus aukštosios mokyklos išteklius
turėtų būti pasiektas įgyvendinant nuostatas dėl aukštųjų
mokyklų vertinimo ir akreditavimo.
Pataisos iniciatorius konservatorius Jurgis Razma tvirtina, kad
toks pakeitimas realiai leistų reguliuoti studentų srautus ir su
jais judančias valstybines lėšas.
Nors Seimo Teisės departamentas projekte įžvelgė galimą
prieštarą Konstitucijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
laikėsi kitokios pozicijos. Pasak šio komiteto, Konstitucinio Teismo
nutarimui prieštarautų reguliavimas, jei būtų reguliuojamas visas
bendras studentų skaičius, tuo metu siūloma ribas nustatyti tik
valstybės finansuojamų studentų skaičiui.
J. Razma tvirtina, jog dabartinė Mokslo ir studijų įstatymo
nuostata, kad pati aukštoji mokykla nustato, kiek ji gali priimti
studentų, yra ydinga, nes „abiturientų srautai kartu su valstybės
lėšomis (krepšeliais) judėdami, tampa aukštųjų mokyklų siekiu
gauti kuo didesnį finansavimą“.
Anot J. Razmos, priėmus labai daug studentų nelieka galimybės
visiems suteikti galimybę į kokybiškas studijas, užsiėmimai kai
kur vyksta vakarais ir savaitgaliais, labai smarkiai sumažinamos
kontaktinės valandos ir dėstytojai su studentais užsiėmimuose
beveik nesusitinka, nekokybiškai atliekami praktinės veiklos
mokymai, diplomai įteikiami absolventams, kuriuos darbdaviai vadina
neparuoštais arba silpnai paruoštais.
Taip pat, konservatoriaus vertinimu, jaunimas turėdamas galimybę
laisvai rinktis renkasi vadinamas lengvas studijas.
„Įvairių verslo vadybos specialistų, pedagogų, teisininkų
ruošiama labai daug, tačiau jie negauna darbo. Nepakankamai
paruošiama inžinierių, technologų, agronomų, veterinarijos
gydytojų, kitų šalies pramonei ir žemės ūkiui būtinų
specialistų. Darbdaviai nuolat skundžiasi, kad verslo plėtrą
stabdo specialistų trūkumas“, - pataisos aiškinamajame rašte
tvirtina konservatorius.