Mero regalijomis padabinta ketvirtadienį 100 metų jubiliejų švęsianti G. Venclauskaitė per jai skirtą valandą miesto valdininkams surengė tikrą atestaciją – apie jau atliktus ar dar tik ruošiamus atlikti darbus vienas po kito naujajai merei pranešę savivaldybės skyrių vadovai sulaukė ir konkrečių klausimų, ir jų darbo įvertinimo.
Paaiškėjo, kad rytais laikraščius skaitančiai, o vakarais informacines televizijos laidas žiūrinčiai G. Venclauskaitei miesto problemos yra žinomos ne blogiau nei į šį renginį pakviestiems žurnalistams.
Subtilų humoro jausmą turinti ilgaamžė nešykštėjo taiklių replikų bei pamokymų valdininkams.
Šiaulių garbės pilietę neramina miesto skolos
Labiausia į Šiaulių mero kėdę sėdusiai G. Venclauskaitei rūpėjo finansinė miesto padėtis, stipriai išaugusios skolos. Šiuo metu Šiaulių miesto skola siekia 129 milijonus litų.
Šiaulių miesto savivaldybės finansų skyriaus vedėjos pavaduotojos Irminos Volskienės naujoji merė teiravosi, iš kur atsirado tokios skolos.
Paaiškinimas, kad miesto skola per pastaruosius 3-5 metus išaugo dėl investicinių projektų, G. Venclauskaitės nenuramino. Šiaulių garbės pilietė teiravosi, kokie projektai taip pablogino miesto finansinę padėtį, kas daroma, kad skola mažėtų.
Ne iš laikraščių, o asmeniškai kai kuriuos valdžios atstovus pažįstanti G. Venclauskaitė prie jos priėjusiam Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojui Vaclovui Vingrui pasiūlė atsisėsti ir iškart tarė: „Na, Vaclovai, poteriauk“.
Duodamas ataskaitą naujajai merei V. Vingras pabrėžė, kad pastaruoju metu Šiauliuose gyvenančių žmonių skaičius stipriai sumažėjo - iš anksčiau čia gyvenusių 146,5 tūkst. beliko 118 tūkst.
Jei anksčiau Šiauliuose dirbančių žmonių skaičius siekdavo 90 tūkstančių, tai dabar dirbančiųjų likę 50 tūkstančių.
Kas kaltas dėl įmonių žlugimo?
V. Vingrui užsiminus apie tai, kad pro privatizavimo nebeliko kai kurių didžiųjų Šiaulių gamyklų G. Venclauskaitė neišlaikė: „Suprantu, kad „nebeliko „Nuklono“, jie žaliavą iš Rusijos gaudavo, bet kodėl nebeliko Šiaulių pieno ir mėsos kombinatų, juk karvės ir kiaulės tai - mūsų?! Kodėl tie, kas kalti dėl tokio privatizavimo, nepasodinti už grotų?“.
Šiaulių miesto vicemerei Daivai Matonienei paklausus, ar į miesto apželdinimo darbus nevertėtų įtraukti Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinių, 47 metų advokatės darbo praktiką turinti G. Venclauskaitė atsakė, kad iš šimto kalinių nuoširdžiai dirbs gal tik vienas.
Šiaulių miesto švietimo skyriaus vedėją Violetą Damskienę G. Venclauskaitė užjautė, kad tenka vykdyti skausmingas reformas.
„Suprantu, kad uždarinėti mokyklas yra skaudu, tačiau kito kelio nėra, nes jas tuščias laikyti taip pat neapsimoka“, - konstatavo į mero kėdę sėdusi šimtametė.
Labiau už viską mėgsta šokoladą
Valandą laiko trukęs darbas mero poste guvios ilgaamžės neišvargino. Žurnalistų apspista G. Venclauskaitė sakė supratusi, kad iš esmės Šiaulių valdžia dirba gerai, tačiau miesto skolos nebeturi augti.
„Jei skolos auga, vadinasi dirbama blogai. Šiauliuose mažėja vaikų, darbingo amžiaus žmonių. Situacija nelengva, tačiau reikia ieškoti išeičių“, - žurnalistams sakė G. Venclauskaitė.
Penktadienį savo šimtąjį gimtadienį švęsianti G. Venclauskaitė trykšta energija – ilgaamžė kasryt daro fizinius pratimus, o pėsčiomis kasdien nueina apie dešimt kilometrų.
Į žurnalistų klausimą, ką ji valgo, G. Venclauskaitė atsakė ne iškart:
„Esu Vydūno krikšto duktė. Kai manęs apie jį ko paklausia, aš sakau: klauskite – viską atsakysiu, tik neklauskite, ką valgau. Nes meluoti nenoriu, o teisybės nesakysiu“.
Tačiau kiek pagalvojusi ilgaamžė prisipažino, kad pagrindinis jos maistas – šokoladas. Jį G. Venclauskaitė sakė valganti visą gyvenimą.
„O žalumynų nevalgau jokių. Na gal tik kartais atsikandu obuolio“, - atviravo ilgaamžė.
Šiaulių miesto garbės pilietės, teisininkės ir mecenatės Gražbylės Venclauskaitės 100-sis gimtadienis bus minimas ketvirtadienį Ch. Frenkelio viloje.
Tėvų rūmus atidavė miestui
G. Venclauskaitė yra žymaus Lietuvos teisininko, advokato, visuomenės veikėjo, pirmojo Šiaulių miesto burmistro, Steigiamojo, Pirmojo ir Antrojo seimo atstovo Kazimiero Venclauskio dukra.
G. Venclauskaitė visą gyvenimą tarnavo gimtajam Šiaulių miestui, savo veikloje vadovavosi įstatymu ir sąžine, buvo viena populiariausių Šiaulių miesto teisininkų.
Antrojo pasaulinio karo metais Venclauskių šeima gelbėjo žydus. Už tai G. Venclauskaitei ir jos seseriai Danutei Venclauskaitei suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, įteiktas medalis, paskirta Izraelio valstybės parama.
2000 m. balandžio 28 d. G. Venclauskaitė jos motina Stanislava Venclauskienė (po mirties) ir sesuo Danutė Venclauskaitė (po mirties) buvo apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Išskirtinis, pagarbos ir dėkingumo vertas G. Venclauskaitės ir jos sesers Danutės Venclauskaitės žingsnis – miestui dovanoti gražūs tėvų rūmai Vytauto gatvėje, kuriuose dabar įsikūręs Šiaulių „Aušros“ muziejus.
G. Venclauskaitei pirmajai mieste suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.