Abu parlamentarai nubausti už policijos specialiosios juostos,
ribojusios įvykio vietos perimetrą, perėjimą. Balandžio 17 dieną
skirtos baudos nebuvo apskųstos aukštesniam teismu, todėl teismo
nutarimai įsiteisėjo.
K. Uoka trečiadienį BNS sakė, kad baudą sumokėjo praėjusią
savaitę.
„Ne, ką čia, yra rimtesnių dalykų. Galutinis nusistatymas -
nieko nesiaiškinti, nieko nesismulkinti. Eina į priekį ir ruošiasi
naujam paradui kitais metais, tai ir mes ruošiamės. Jau reikia
galvoti apie kitą paradą, laikas brangus. Tariamės daug
organizacijų, visos religinės konfesijos“, - BNS sakė K. Uoka,
paklaustas apie nuobaudos apskundimą.
Paklaustas, ar vėl lips per užtvarą, jis atsakė, kad protesto
forma bus aiški parado išvakarėse.
Tuo tarpu P. Gražulis teigė, kad pats asmeniškai baudos
nemokės. Tačiau nutarimo skirti baudą taip pat neskundė, nors
vienu metu buvo galvojęs apie tai.
„Nei skundžiau, nei mokėjau, aš nė vieno laisvanoriško
veiksmo nedarysiu, tegu nuskaičiuoja per antstolius ar kaip, bet aš
pats nemokėsiu jokių baudų. Mano principo reikalas, pats neisiu ir
nemokėsiu baudų“, - BNS sakė P. Gražulis. Nepaisant, kad
pralaimėjo bylą, jis teigė, jog jaučiasi teisus ir laikosi savo
nuostatų, be to, matąs, kad Lietuvoje sunku rasti teisingumą.
„Jūs pagalvokit, kad aš turėčiau laiko. Dėl 200 litų kiek
tų teismų būna! Ir antras dalykas, tikrai nelaimėsiu. Paskambino
teisėjui koks ambasadorius Amerikos ir pasakė, kad neišteisintų“,
- kalbėjo P. Garžulis.
Abu parlamentarai buvo teisiami tik dėl vieno pažeidimo, nors
policija buvo surašiusi tris administracinių teisės pažeidimų
protokolus. Be anksčiau minėto užtvaro perėjimo, parlamentarai
kaltinti pasipriešinę policijai ir nevykdę policijos pareigūnų
teisėtų reikalavimų.
Abiem Seimo nariams administracinių teisės pažeidimų bylų
dalis dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams bei jų nurodymų
nevykdymo teismas nutraukė - norint patraukti atsakomybėn Seimo
narį už pažeidimus, už kuriuos numatytas administracinis areštas,
būtina gauti išankstinį Seimo sutikimą suvaržyti parlamentaro
laisvę, o Seimas tokio sutikimo nedavė.
Šios dvi bylos į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą
grįžo, kai vasario 24 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo (LVAT) teisėjų kolegija nutarė grąžinti pirmosios
instancijos teismui iš naujo spręsti politikų patraukimo
administracinėn atsakomybėn klausimą.
2010 metų lapkričio pradžioje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės
teismas buvo nutraukęs administracinių teisės pažeidimų bylas
K. Uokai bei P. Gražuliui. Jo teigimu, parlamentarų veiksmai per
seksualinių mažumų eitynes buvo verti baudžiamųjų bylų. Seimas
atsisakė panaikinti šių parlamentarų teisinį imunitetą ir leisti
suvaržyti jų laisvę, todėl esą bylos nebuvo galima nagrinėti,
nes už jų pažeidimus gresia ir areštas.
Šį apylinkės teismo sprendimą sostinės policija apskundė
LVAT, kuris pareiškė, kad pirmosios instancijos teismas bet kuriuo
atveju turėjo nagrinėti Seimo narių patraukimo administracinėn
atsakomybėn už vieną iš inkriminuotų veikų, už kurią
nenumatyta administracinio arešto nuobauda.
Pirmosios Lietuvoje seksualinių mažumų eitynės vyko 2010 metų
gegužę.