Šiauliuose sukurta tobulai veikianti schema, pagal kurią tie patys asmenys kurpia strateginius planus, juos prižiūri, kontroliuoja ir įvertina projektus.
Vadovaujamasi paprasta taisykle – jei projekto prastumti ir nepavyks, bus pasipelnyta bent iš galimybių studijos ar kitų dokumentų rengimo.
Dokumentai atgula į stalčius
Įvairaus plauko ir kalibro konsultantams derlingiausi buvo 2010-ieji, kai Šiaulių savivaldybė įsigijo penkias galimybių studijas už daugiau kaip milijoną litų.
Skolose įklimpusi savivaldybė yra užsakiusi mažiausiai 12 galimybių studijų, už kurias atseikėta per 2,2 milijono litų.
Nemenką dalį šių išlaidų kompensavo ES struktūriniai fondai. Bet tai mažai guodžia – įgyvendinta tik nedidelė dalis projektų.
Iš jų sėkmingu laikytinas gal tik vidinio Šiaulių aplinkkelio antrasis etapas.
Viena didžiausių investicijų – per 40 mln. litų – panaudota Šiaulių pramonės parkui.
Miesto vadovai pūtėsi, kad norinčių čia įsikurti keliskart daugiau, nei yra vietos, bet teritorija dirvonuoja iki šiol.
Studijas lydėjo skandalai
Ne viena savivaldybės įsigyta galimybių studija įklimpo į skandalus su korupcijos kvapu.
Sveiku protu nesuvokiamus projektus stumiančių politikų apetitą švaistytis milijonais teko stabdyti prokurorams.
Tarp jų – kosminiais įkainiais iš tuomečio mero Genadijaus Mikšio uošvės nupirktoje žemėje suplanuotos Daušiškių kapinės, noras už 15 mln. litų vertės dengtą futbolo stadioną sumokėti koncesininkui 5 kartus didesnę sumą, o socialiai remtinoms šeimoms statyti naujus daugiabučius, kuriuose – 350 tūkst. litų vertės butai.
„Tai – geriau nei nuosava deimantų kasykla”, – valdančiųjų klano brukamus projektus išvydęs už galvos griebėsi Šiaulių tarybos narys Arvydas Mockus.
Prokurorai su Viešųjų pirkimų tarnybos pareigūnais sustabdė ir skandalingąjį Šiaulių menų inkubatoriaus projektą.
Jam buvo parengtos net dvi galimybių studijos už 385 tūkst. litų, o iš viso iš miesto biudžeto jau ištaškyta tris kartus didesnė suma.
Ne mažesnio atgarsio sulaukė ankstesnė galimybių studija dėl savivaldybės įmonės „Busturas” darbuotojų kvalifikacijos įvertinimo.
Iš skolų neišbrendanti įmonė pasisamdė išminčius, kurie pasiūlė autobusų vairuotojams algas mokėti pagal išvaizdą, svorio indeksą, kraujospūdį, polinkį sirgti.
Rengėjai už nieką neatsako
Panagrinėjus Šiaulių miesto įsigytų galimybių studijų sutartis susidarė įspūdis, kad dokumentus rengė ne užsakovas, o vykdytojas.
Mat dauguma atvejų savivaldybę numelžę konsultantai yra apsidraudę – sutartyje įrašytas punktas, kad studijos rengėjas „neatsako už jokius nuostolius, žalą ar išlaidas, patirtas užsakovo ar trečiosios šalies”.
Todėl niekas nekompensuoja ir biudžeto išlaidų, pavyzdžiui, techniniam projektui. Tokios išlaidos vertinamos kaip netinkamos finansuoti iš ES fondų ir nuostolius prisiimti turi pati savivaldybė.
„Tai – lyg katastrofa. Jokios pridėtinės vertės nekuriantiems projektams pinigus ištaškę Šiauliai nebegali naudotis ES fondų parama, – kalbėjo tarybos narys Artūras Visockas. – Skolinimosi limitai išnaudoti, todėl miestas neįgalus įnešti privalomos savo dalies.”
Sukasi tie patys veikėjai
Prie Šiaulių valdžios lovio įsitaisę veikėjai yra pasirūpinę puikia priedanga.
Pavyzdžiui, vienas „tvarkiečių” šulų Vidmantas Japertas yra Šiaulių regiono plėtros tarybos, savivaldybės projektų įgyvendinimo tarybos, savivaldybės strateginės plėtros tarybos narys, taip pat priklauso savivaldybės darbo grupei, besirūpinančiai investicijų pritraukimo ir skatinimo programa.
Greta statybinėmis medžiagomis prekiaujančio ir tikruoju miesto vadovu vadinamo V. Japerto beveik visur galima išvysti Šiaulių mero Justino Sartausko ir savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus pavardes.
Todėl pernelyg nenustebino žinia, kad už Šiaulių menų inkubatorių aršiai agitavęs V. Japertas pats yra tiesiogiai susijęs su šiuo daugiau kaip 10 mln. litų vertės projektu.
Paaiškėjo, kad statybų konkursą laimėjo bendrovės „Meba” ir minėto milijonieriaus valdomo koncerno „Jupoja” įmonės konsorciumas.
Panevėžiečiai pinigais nesišvaisto
* Šiaulių vadovai ne kartą viešai rypavo, kad brangias galimybių studijas pirkti verčia ministerijos.
* Bet Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė patikino, kad menų inkubatoriaus projektams galimybių studijos niekas nereikalavo. Reikėjo tik pateikti ekonomiškai, techniškai ir socialiai investicijų būtinybę grindžiantį projektą.
* Pavyzdžiui, Telšiuose menų inkubatorių įkūrusi savivaldybė paraiškos projekto rengėjams sumokėjo 23 tūkst. litų, o Šiaulių savivaldybė dviem galimybių studijoms išleido 385 tūkst. litų.
* Šiauliams dydžiu nedaug nusileidžiančio Panevėžio savivaldybė per pastaruosius penkerius metus įsigijo 6 galimybių studijas, už kurias sumokėjo 173 tūkstančius litų.
* Skirtingai nei Šiaulių valdininkai ir politikai, panevėžiečiai įgyvendino visus šiuos projektus. Jiems panaudota beveik 17 mln. litų iš ES fondų, savivaldybės ir valstybės biudžeto.