Tiesa, visi pastatai nebus nugriauti - pagrindinius restorano pastatus teismas leido per metus įteisinti. Jeigu per šį laiką
pastatai nebus įteisinti, juos „Bajorkiemis“ taip pat privalės
nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.
Kauno apygardos teismas paskelbė, kad
palieka galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą,
kuriuo iš dalies buvo patenkintas Kaišiadorių rajono apylinkės
prokuratūros prašymas įpareigoti šiuo metu bankrutuojančią
bendrovę „Bajorkiemis“ Karčiupio kaime nugriauti nelegaliai
pastatytas tris lauko kavines su priestatais, du klėčius, tvartą ir
dvi pavėsines. Pastatus bendrovė turės nugriauti per tris
mėnesius.
Teismas nusprendė, kad neturėtų būti griaunama tik kalvė -
kultūros paveldo objektas yra įrašytas į Kultūros vertybių
registrą.
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra savo ieškinyje buvo
nurodžiusi, kad „Bajorkiemio“ pastatai yra pastatyti neteisėtai
– neturint statybos leidimų, neparengus statinių techninių
projektų ir jų nesuderinus su atsakingais Kaišiadorių rajono
savivaldybės administracijos bei Valstybinės saugomų teritorijų
tarnybos Kauno marių regioninio parko direkcijos asmenimis.
Pasak Kauno apygardos teismo, apylinkės teismas, įpareigodamas
statytoją nugriauti statinius, nustatė teisiškai reikšmingus
faktus – šių statinių statybos darbams atlikti teisės aktų
nustatyta tvarka nėra gautas statybos leidimas ar normatyviniuose
statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas.
Tuo tarpu bankrutuojančio „Bajorkiemio“ bankroto
administratorius teisme aiškino, kad nereikėtų griauti statinių,
nes vienas iš bendrovės kreditorių – Valstybinė mokesčių
inspekcija (VMI). Griaunamiems statiniams kreditą suteikęs „DNB
banko“ atstovas tikino, kad statiniai yra įkeisti bankui, todėl
esą taip pat turėtų būti ginami kreditoriaus interesai.
Teismas su tokia pozicija nesutiko – vadovaudamasis
proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais,
nusprendė, kad pažeistas viešasis interesas nusveria statytojo
interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, todėl
pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas tik pritaikius
nurodytą kraštutinę netesėtų statybų šalinimo priemonę –
statinių nugriovimą.
Be to, teismas pažymėjo, kad leidus įteisinti nelegalius
statinius būtų apsaugoti „Bajorkiemio“ kreditorių interesai, o
ne viešasis interesas. „Taip būtų sudaryta galimybė įteisinti
statinius teritorijoje, kurioje statyba iš esmės negalima“, –
pažymėjo teisėjų kolegija.
Pasak teismo, banko nuolatinė ir esminė veikla – kreditavimas,
todėl jis turi įvertinti ir galimą riziką bei jos pasekmes.
Teismas taip pat atmetė bankininkų nuogąstavimus, kad per
vienerius metus nepavyks įteisinti pagrindinių „Bajorkiemio“
pastatų.
Anksčiau Kauno apygardos administracinis teismas buvo
nusprendęs, kad Kauno apskrities viršininko administracijos
Teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
specialisto išduoti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai
pažeidžia įstatymų reikalavimus, dėl to yra neteisėti.
Tada teismas konstatavo, kad statyboms valstybės saugomoje
teritorijoje, Kauno marių regioniniame parke, nebuvo išduotas
statybų leidimas. Statant šiuos pastatus, nebuvo atsižvelgta į
kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės architektūros savitumus,
paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Taip pat buvo pažeisti
tradicinės regiono architektūros reikalavimai, neatsižvelgta į
gamtos ir istorinius kraštovaizdžio požymius.
Statinius tinkamais naudoti pripažinęs Kauno apskrities
viršininko administracijos specialistas buvo nuteistas, jam teismas
skyrė 100 MGL dydžio (12 500 Lt) baudą.
