„Kreipėmės į Seimą, paprašėme, kad įtrauktų išvadas į darbotvarkę ir svarstytų, žinodami, kad komisija negalėjo iki galo baigti darbą“, - sakė jis spaudos konferencijoje trečiadienį.
Pasak jo, praeitą savaitę komisija balsavo dėl išvadų papunkčiui, nors galutinio sprendimo dėl jų nebuvo.
„Prieš savaitę visi klausimai buvo aptarti esant visai komisijai, balsuojant pritarta klausimų išdėstymui tokiam, kokiam registruosime ketvirtadienio rytą.
Šiandien buvome susitarę susirinkti ir pažiūrėti, ar teisingai sekretoriatas koregavo ankstesnes versijas. Šiandien valdančiosios daugumos atstovai, t.y. šeši nariai grasino, kad neateis į posėdį, jei mes iš naujo nesvarstysime Jurgio Razmos suformuluotų pasiūlymų. Sutikome svarstyti juos iš naujo, tiksliau, sutikome pažiūrėti, ar paliekamas priimtas sprendimas, ar yra nauji argumentai ir ar verta juos peržiūrėti.
Jie atėjo pavėlavę 40 minučių. Skaitant 6 ar 7 pasiūlymą valdančiosios daugumos nariai paliko posėdį teigdami, kad nesutinka su nuostatomis, kurias komisija priėmė. Todėl nusprendėme, kad registruojame balsavimu patvirtintas išvadas. Tai šiek tiek nestandartinis variantas“, - sakė V. Mazuronis.
Komisijoje dirba 12 parlamentarų, iš jų pusė - valdančiosios koalijos nariai, kiti - opozicija. V. Mazuronis priklauso pastariesiems.
Skundėsi pažeidimais
Beveik visi J. Razmos siūlymai buvo atmetami šešiems valdantiesiems balsuojant "už" bei šešiems opozicijos parlamentarams balsuojant "prieš". Sprendimą nulemdavo pirmininko V. Mazuronio balsas.
Konservatorius komisijos narys Stasys Šedbaras teigė, kad opozicija pasitraukė, nes nebuvo laikytasis susitarimų.
"Buvo nesilaikyta tam tikrų susitarimų. Praeitą savaitę sutarėme, kad kai tekstas bus ištisinis, pažiūrėsime, kaip punktai dera, pažiūrėsime, ar išvada galima, ar ne.
Kita vertus šiandieną didžiulis paketas gautas iš Lietuvos banko, su iliustruojančia medžiaga. Kas banko buvo prašoma, tai pateikta. Tačiau išvadose nurodoma, kad „komisija negauna“. Siūlėme – sėdame, pereiname per tekstą.
Pusvalandį buvo teigiama, kad jokių peržiūrų nebus, galima tik balsuoti dėl visų išvadų, nors buvo tartasi derinti punktus.
Balsuojant diskusijų nebuvo, tik mechaninis balsavimas – šeši prieš šešis. Rezultatas yra koks yra: komisija darbo nebaigė", - sakė S. Šedbaras "Lietuvos ryto" televizijai.
„Snoras“ perimtas skubotai?
Pasak V. Mazuronio, valdantieji pasitraukė po to, kai buvo balsuota dėl išvadų nuostatos, jog Lietuvos bankas „Snorą“ perimti pasiūlė „skubotai ir nepakankamai pagrįstai“.
„Lietuvos banko nutarimas dėl „Snoro“ veiklos laikinojo sustabdymo, sprendimas perimti akcijas visuomenės poreikiams ir sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo „Snorui“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai“, - sakoma išvadų versijoje, kurias V. Mazuronis ketina teikti Seimui. Nuostolių komisija neįvertino.
Jame taip pat teigiama, kad Vyriausybė „nedisponavo pakankamai išsamia informacija, nevertino pasekmių.“
Informavo tik prezidentę
Išvadose tikinama, kad apie grėsmingą padėtį "Snore" likus keliems mėnesiams iki banko bankroto Valstybės saugumo departamentas (VSD) informavo prezidentę Dalią Grybauskaitę.
"VSD valstybės prezidentei 2011 metų birželio 23 dieną pateikė pažymą „dėl AB „Snoras“ esamos sudėtingos situacijos, kuri gali turėti įtaką valstybės finansiniam stabilumui“. Iš VSD vienas kitam prieštaraujančių raštiškų atsakymų komisijai iki šiol liko neaišku, kieno iniciatyva ši pažyma buvo parengta, kodėl tik dėl AB „Snoras“, ir kodėl su šia svarbia informacija nebuvo supažindinti kiti valstybės vadovai“, - opozicijos išvadas apibūdino V. Mazuronis.
Kodinis pavadinimas - „Perkūnas“
V. Mazuronio teikiamose išvadose nurodoma, kad kodinis „Snoro“ nacionalizavimo projekto pavadinimas Lietuvos banke buvo „Perkūnas“.
Jose taip pat nurodoma, kad prokuratūros paprašyta aiškintis, ar sudarydamas sutartį su laikinuoju administratoriumi Simonu Freakley Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas neviršijo savo kompetencijos.
Išvadose teigiama, kad S. Freakely išmokėjo 5 mln. eurų įvairiems konsultantams. Tai irgi apskųsta prokuratūrai.
„Sutartyje nustatytas atlyginimas laikinajam administratoriui S. Freakley, bet nenustatyta maksimali suma, kuria jis gali mokėti konsultantams. Dokumentas apie sumas konsultantams pateiktas nebuvo. Manoma, S. Freakley apie 5 mln. eurų neleistinai išmokėjo pasitelktiems konsultantams, nesuderinus su Lietuvos banku“, - teigiama išvadose.
Išvadose tikinama, kad S. Freakley padarė banko sistemų kopiją, kurioje yra duomenys apie jo klientus, ir perdavė įmonei "Kroll" Didžiojoje Britanijoje. Tai siūloma ištirti Generalinei prokuratūrai.
Kur dingo vertybiniai popieriai?
Išvadose teigiama ir tai, kad komisijai nebuvo pagrįsta, kad banko turtas sumažėjo 4 mlrd. litų.
„Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas pateikė daugiau informacijas, kad vyko su vertybiniais popieriais. Gavome bankroto administratoriaus Neilo Cooperio susirašinėjimus ir bandymus ieškoti popierius, taip pat ataskaitas iš Šveicarijos banko. Tai popieriai iki milijardo litų. Likusiems 3 mlrd. litų aiškesnio pagrindimo negavome.
Iš gautos medžiagos teigti, kad popieriai yra dingę ir jų nebėra, aš nedrįsčiau. Nors tai ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisėsaugininkai turės tai nagrinėti“, - sakė V. Mazuronis.
Pasak komisijos išvadų, Vyriausybės nutarimo nacionalizuoti „Snorą“ projektą parašė pats Lietuvos bankas. V. Mazuronis sakė, kad tokią formuluotę pasiūlė J. Razma.
Komisijai prokuratūra nepateikė argumentų, kodėl ieškinyje banko vadovams nurodoma 800 mln. litų ieškinio suma, rašoma išvadose.
Komisija taip nerado informacijos, kad politikai ar jų giminės pasiėmė pinigus iš „Snoro“, nurodoma jose.
Jose taip pat nurodoma, kad Lietuvos bankas bei Vertybinių popierių komisija laiku nesiūlė įstatymų pakeitimų, kad galėtų neleisti „Snorui“ leisti vertybinius popierius, pavadintus „indėlių sertifikatu“. Skirtingai nuo įprastų indėlių, šie popieriai nėra draudžiami valstybės.
„Lietuvos bankas ir Vertybinių popierių komisija nekontroliavo tokios „Snoro“ pateikiamos informacijas, nes tuometinė teisinė bazė nesuteikė komisijai teisės prižiūrėti“, - nurodoma V. Mazuronio išvadose. Generalinei prokuratūrai pasiūlyta tirti indėlių sertifikato išleidimą.
Ž. Šilgalis: „J. Razmos siūlytos išvados buvo neobjektyvios"
„Jei būtų pritarta visiems J. Razmos siūlymams, liktų tik konstatuoti, kad Lietuvos bankas, vyriausybė, prezidentė viską padarė teisingai ir išgelbėjo Lietuvą nuo finansinio kracho. O Lietuvos banko pirmininką reikėtų paskelbti šventuoju“, - ironizavo Ž. Šilgalis.
„Valstybės saugumo departamentas vadovas Gediminas Grina, teikdamas raštiškus paaiškinimus komisijai melavo, nes vienas raštas prieštaravo kitam. Turi būti kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą, kad melas būtų patvirtintas ar paneigtas“, - sakė jis.