„Toje diskusijoje tarp Prancūzijos vadovų ir Vokietijos vadovų,
kur prancūzai sako, kad reikia baigti taupymą ir pradėti
užsiiminėti tik augimu, vokiečiai sako, kad taupymo negalima
atsisakyti, mes aiškiai stovime Vokietijos pusėje, ir tą
nedviprasmiškai vakar sakiau“, - interviu Žinių radijo laidai
„Pozicija“ telefonu iš Vokietijos ketvirtadienį sakė premjeras.
„Kalbantis ir su premjerais, ir su Angela Merkel, kalbantis
Frankfurte su stambiausių finansinių institucijų, „Deutsche Bank“
atstovais, kitų bankų atstovais, nedviprasmiškai ir aš sakiau, ir
visi kiti tą patį teigė, kad negali būti augimo be taupymo,
nesusitvarkius su savo šalies finansais, nesusigrąžinus
pasitikėjimo tarptautinėse rinkose, savo šalies finansais, negalima
galvoti apie jokį augimą“, - teigė jis.
Pasak A. Kubiliaus, A. Merkel ir kiti ES šalių premjerai atkreipė
dėmesį į taupymo priemones įgyvendinusias Baltijos valstybes,
kuriose po nuosmukio ekonomika gana sparčiai auga.
„Kalbantis tarp Baltijos šalių premjerų, dalyvaujant ir EK
prezidentui, ir Angela Merkel, ir daugelis premjerų kaip tik rodė
pavyzdį į Baltijos valstybes, kur kaip tik labai aiškus taupymo
principų įgyvendinimas, ir greitas, ir efektyvus taupymo principų
įgyvendinimas leido pasiekti, kad krizė perėjo į spartų
ekonomikos augimą, ir matome rezultatą“, - teigė jis.
„Aišku, tai nereiškia, kad nereikia įgyvendinti priemonių,
kurios tą augimą skatintų dar labiau, bet tos priemonės neturi
būti išlaidavimo priemonės, o tai turi būti konkurencingumą
didinančių reformų priemonės, tos priemonės, kurios leistų
verslui kurti daugiau darbo vietų, pavyzdžiui, darbo santykių
lankstumas“, - pridūrė A. Kubilius.
Vokietija pastaruosius kelerius metus aktyviai ragino ES valstybes
nares pažaboti biudžetų deficitus ir vykdyti taupymo politiką.
Berlyno iniciatyva kovo mėnesį 25 valstybių vadovai pasirašė
sutartį dėl griežtesnės biudžeto drausmės.
Tačiau europiečių pasipiktinimas taupymo priemonėmis ir
socialisto Francois Hollande'o pergalė Prancūzijos
prezidento rinkimuose paskatino raginimus ES kurti augimo ir užimtumo
didinimo strategiją, užuot sutelkus dėmesį tik į fiskalinę
discipliną.
A. Kubilius ketvirtadienį Vokietijoje dalyvaus Baltijos jūros
valstybių tarybos vyriausybių vadovų susitikime.
Baltijos jūros valstybių taryba, kuriai priklauso trys Baltijos
valstybės, Šiaurės šalys, Lenkija ir Rusija, šiais metais
švenčia savo veiklos 20-metį. Šių metų susitikime didžiausias
dėmesys skiriamas Baltijos jūros regiono energetiniam saugumui bei
demografinei kaitai regione.
Ketvirtadienį taip pat planuojamas dvišalis Lietuvos premjero
susitikimas su Suomijos kolega Jyrki Katainen. Su
juo planuojama aptarti aktualius ES, dvišalius, energetinio
bendradarbiavimo klausimus.
Iš Vokietijos A. Kubilius vyks į Rumunijos sostinę Bukareštą,
kur planuojamas vadinamosios Europos Sąjungos (ES) sanglaudos draugų
grupės vyriausybių vadovų susitikimas.
Ši grupė vienija tas ES šalis nares, kurios gauna ES paramą
per sanglaudos fondus. Šiame susitikime daugiausia dėmesio bus
skirta būsimos ES daugiametės finansinės programos aptarimui.
Rumunijoje planuojamas dvišalis susitikimas su šios šalies
vyriausybės vadovu.