Pasak straipsnio autoriaus, tokių žingsnių ketinama imtis
atsižvelgiant į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos
(ESBO) komisaro Knuto Vollebaeko rekomendacijas,
kurios pateiktos Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl tautinių
mažumų.
Anot E. Lucaso, Lenkija gali numatyti, kad specialiam statusui
gauti reikia, jog vietovėje tautinės mažumos sudarytų 18 proc., o
ne 20 proc. gyventojų. Tai suteiktų daugiau teisių naudoti
gimtąją kalbą lietuviams Seinų valsčiuje.
Pasak jo, Lenkija taip pat ketina performuluoti taisykles dėl
Lenko kortos.
Lietuvos pareigūnai ne kartą kritikavo Varšuvos sprendimą
etniniams lenkams Lietuvoje dalyti Lenko kortas, kurios suteikia
privilegijas Lenkijoje.
Kritikai sako, kad su priesaika Lietuvai yra nesuderinamas Lenko
kortos savininkui keliamas lojalumo reikalavimas nekenkti lenkų
tautos ir Lenkijos valstybės interesams.
Be to, prieštaringai
vertinama, kad Lenko korta dalijama ne viso pasaulio lenkams, o tik
gyvenantiems buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Pasak kritikų, taip 1940
metais okupuotos Baltijos šalys nepagrįstai statomos į vieną
gretą su buvusiomis sovietinėmis respublikomis.
E. Lucasas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuolaidų švietimo
srityje daro ir Lietuva.
Jo nuomone, tai maži, bet pozityvūs žingsniai, kurių gali
būti ir daugiau.
„Galima daugybė kitų pozityvių žingsnių: Lenkija galėtų
aiškiai parodyti, kad nebando daryti įtakos Lietuvos parlamento
rinkimų rezultatams šį rudenį. O Lietuvos vyriausybė galėtų
priimti Europos regioninių ir mažumų kalbų konvenciją“, - teigia
jis.