Greitosios medicinos pagalbos pertvarka vienus erzina, kitus džiugina

Ar ši reforma pagerins greitosios medicinos pagalbos kokybę, ar ligoniai pagalbos sulauks greičiau? Kai kurių GMP stočių vadovai įsitikinę, kad tai sukels chaosą, o reformos sumanytojai tikina, kad viskas - tik į gerąją pusę. Kaip šios naujovės paveiks pacientus?

Šakių GMP stoties direktorius Rimgaudas Juozas Lebežinskas nusiteikęs kategoriškai: nė viena iki šiol įvykdyta medicinos reforma neatnešė naudos pacientams arba medikams.

„Medicinos srityje dirbu 38 metus, todėl matau, kas vyksta. Reformos įneša milžinišką sumaištį, tačiau naudos neduoda“, - kalbėjo medikas.

R. J. Lebežinskas lankėsi ne vienoje vakarų Europos šalyje ir stebėjo ten esančių greitosios medicinos pagalbos stočių darbą, į kurias ir lygiuojasi lietuviškoji reforma. „Tačiau ten viskas atidirbta dešimtmečiais. Įgyvendinus šią reformą prasidės chaosas ir nesusikalbėjimas“, - svarstė pašnekovas.

Kolegai pritarė ir Jonavos GMP stoties direktorius Eugenijus Sabutis. Jam kol kas neaišku, ar centralizavus ir prijungus GMP dispečerines prie didžiųjų dispečerinių, nebus paskelbtas antras reformos etapas.

„Kalbama, kad dispečerių darbas gali būti perduotas Bendrąjam pagalbos centrui (BPC). Kol kas panašu, kad dvi ministerijos, kuruojančios šias sritis, tarpusavyje nesusikalba.

Norėdami prisijungti prie Kauno GMP stoties, turime iš savo resursų surasti apie 100 tūkst. litų: jų reikia įrangai, ryšio priemonėms. Niekas papildomų lėšų reformai neskiria.

Mano nuomone, šiuos pinigus kur kas geriau išleisti medikamentams ar naujam automobiliui. Juk nežinia, ar ši reforma – paskutinė. Ar vėliau, paaiškėjus, kad GMP bus iš naujo reformuojama ir perduodama BPC, nepaaiškės, kad tie pinigai išmesti tarsi į balą?“ – retoriškai klausė E. Sabutis.

Rajonų GMP stotims neretai priekaištaujama, kad pagalba ne visada teikiama operatyviai, ji vėluoja.

Tačiau Jonavos įstaigos vadovas nesuvokia, kuo pasikeis sistemos darbas rajonų dispečerines sunaikinus ir prijungus jas prie centrinių didmiestyje esančių dispečerinių.

„Sakoma, kad į rajonų paribius pagalba atvyksta vėliau. Taip, tačiau kaimuose, vienkiemiuose gyvenantys žmonės, pasirinkę tokį gyvenimo būdą, kažką aukoja. Šiuo atveju jie aukoja operatyvumą. Jie gyvena toli nuo miesto, toli nuo parduotuvių, nuo bankų, nuo mokesčių inspekcijos. Jie niekada nesulauks tokios skubios pagalbos kaip miestų ar priemiesčių gyventojai.

Todėl sujungus dispečerines į bendrą sistemą, niekas nepasikeis – automobilių nebus daugiau, nei jų yra dabar, o iš kito rajono pagalba tikrai neatskubės greičiau. Be to, jei dabar kalbama apie rajono paribius, tada atsiras apskričių paribiai, taip pat esantys atokiai nuo centrų“, - niūrias perspektyvas piešė E. Sabutis.

Greitosios medicinos pagalbos sistema, anot E. Sabučio, kertasi su Bendruoju pagalbos centru. Jau dabar pasitaiko atvejų, kuomet paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu žmogus savo bėdą išdėsto atsiliepusiam dispečeriui.

Toks pokalbis trunka kelias minutes. Tada BPC dispečeris žmogų sujungia su GMP stotimi. Tačiau čia atsiliepusi dispečerė nežino, ką jis kalbėjo su BPC dispečeriu, todėl ir vėl priversta visko klausinėti iš naujo.

„Galima įsivaizduoti žmogaus pasipiktinimą. Jis nežino, kad tai – skirtingos sistemos. Manau, kad kol kas nėra vientisos valstybinės pozicijos, nėra aiškumo, kaip bus toliau“, - kalbėjo pašnekovas.

E. Sabučiui ne kartą teko išgirsti, kad visa sistema dirbs taip, kaip ir dirbo iki šiol, tik neliks dispečerių: „Mums sako – niekas nepasikeis. Tačiau dispečeris yra tokios įstaigos akys. Atimkime žmogui regėjimą ir sakykime, kad niekas nepasikeis“.

Po reformos penkias Jonavoje dirbančias dispečeres teks atleisti iš darbo. Darbo neteks ir kitų šalies GMP stočių dispečerės.

Jonavos GMP stotis yra moderni – visuose automobiliuose įdiegtos GPS sistemos, felčeriai ir dispečerė turi tris nepriklausomus ryšio kanalus, o kompiuteryje dispečerė visada gali matyti, kur yra automobiliai.

„Tai kam reikalinga reforma, jei ji vykdoma dėl to, ką mes ir taip turime?“ – svarstė E. Sabutis.

Reforma ir modernios kompiuterinės programos, leidžiančios stebėti ir koordinuoti visų GMP automobilių judėjimą ir iškvietimų srautus yra nepamainomas dalykas didžiuosiuose miestuose, tačiau, pasak E. Sabučio, tai visai nereikalinga mažiems rajonams.

„Kiek žinau iš kolegų Vilniaus apskrityje, nauja sistema, pagal kurią jie jau dirba, sulaukia kritikos, nors ministerija teigia, kad viskas yra puiku. Tuo tarpu Kauno kolegos džiaugiasi, nes jiems puikiai sekasi koordinuoti ekipažų darbą, iškvietimus. Ir tai – nieko keista. Didmiesčiuose jų reikia, rajonuose - ne “, - sakė pašnekovas.

Tiesa, nauja sistema piktinasi ne visi. Antai Kauno pašonėje esančio Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Artūras Ivanauskas sako, kad nuo liepos 1-osios jų GMP stotis prisijungs prie Kauno dispečerinės.

„Mes tam jau ruošiamės. Turime apsirūpinti tam tikromis ryšio priemonėmis, atitikti keliamus reikalavimus. Tai kainuos apie 70 tūkst. litų.

Nors atrodo, kad suma nemaža, tačiau atleidus dispečeres, jų atlygininimams išleidžiami pinigai susitaupys“, - kalbėjo A. Ivanauskas.

Kaip lrytas.lt sakė Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Einikienė, nesant centralizuotos GMP sistemos nekoordinuojamas šios srities paslaugų teikimas, neefektyviai panaudojami ištekliai, o gyventojai susidurdavo su ne visada kokybiškai suteikiama greitąja medicinos pagalba.

„Todėl pagrindinis šios reformos tikslas yra pertvarkyti GMP paslaugų teikimą taip, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir veiksmingas sistemos valdymas, siekiant užtikrinti paslaugų efektyvumą, prieinamumą ir kokybę“, - kalbėjo A. Einikienė.

Patvirtintoje tvarkoje numatyta, kad GMP dispečerinių tarnybų funkcijas vykdys dešimt įstaigų – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskrityse.

Anot A. Einikienės, sustambintos dispečerinės tarnybos gali efektyviau stebėti ir valdyti visas jų aptarnaujamose teritorijose esančias GMP brigadas.

„Paprastai kalbant, jeigu anksčiau konkretaus rajono pacientams tekdavo laukti kol jų rajoną aptarnaujančios GMP brigados sugrįš po iškvietimų, tai po ministerijos inicijuotos pertvarkos kelis rajonus jungianti apskrities centro dispečerinė gali į pagalbą pasiųsti artimiausią nuo įvykio vietos esančią GMP brigadą, net jei ji ir nepriklauso konkrečiai savivaldybei.

Pavyzdžiui, nuo 2012 m. sausio Vilniaus apskrityje GMP dispečerinės tarnybos funkcijas vykdo Vilniaus GMP stotis.

Išanalizavus 2012 m. sausio-kovo mėnesių duomenis paaiškėjo, kad 140 kartų ypač skubi pagalba buvo teikiama ne pagal teritorinę GMP brigadų priklausomybę, o pagal operatyvumą ir buvimą arčiausiai įvykio vietos.

Jeigu GMP brigadų darbą būtų koordinavusios rajonų GMP dispečerinės, visi pacientai būtų aptarnauti vėluojant, nes tuo metu, kai jiems reikėjo ypač skubios pagalbos, visos jų rajono GMP brigados buvo išvykusios, tad pacientų gyvybei būtų kilęs didelis pavojus“, - sakė A.Einikienė.

Pertvarka, anot pašnekovės, turės ir ekonominę naudą: centralizuotos GMP dispečerinės galės paprasčiau ir mažesnėmis sąnaudomis nei rajonų dispečerinės įdiegti šiuolaikines informacines technologijas ir ryšių priemones.

Tuo tarpu dispečerinių perduoti BPC kol kas nesiruošiama, nors tokių planų buvo. Priežastis - BPC perimti greitosios medicinos pagalbos skambučius ir darbo koordinavimą dar nėra pasiruošęs.