Pagrindinius pranešimus skaitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, ministro pirmininko patarėjas NATO klausimais Linas Linkevičius ir gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis. Jo pranešimas „Lietuva informaciniame kare“ ir sukėlė daugiausia diskusijų.
A. Matonis atkreipė dėmesį, kad Lietuva ir jos Vakarų sąjungininkai sunkiai atremia vis agresyvėjančias Rusijos informacines atakas prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Gynybos ekspertas atkreipė dėmesį, kad Maskva informacinio karo fronte šaudo ne tik iškreiptos informacijos ar atviro šmeižto ginklais, bet ir mikliai naudojasi mūsų sąmonėje tebeglūdinčiais sovietiniais archetipais.
Jis parodė nuotrauką, kurioje matyti Lietuvos kariuomenės sunkvežimis, rusiškas ZIL su Gedimino stulpais ant durų, o kampe boluoja SSRS kokybės ženklas. „Mūsų pasąmonėje tebėra SSRS kokybės ženklas, gal jis bus iškeltas į sąmonės paviršių, gal ne. Vieno komercinio TV kanalo kokursinės laidos logotipą puošia raudona penkiakampė žvaigždė. Naktinio klubo iškaboje mačiau pavaizduotus Kremliaus bokštus. Tokie viešai rodomi simboliai mums perša mintį, kad mes niekur nepasitraukėme nuo Rusijos, kad SSRS tebėra, o mes dar esame jos dalis“, – teigė A. Matonis.
Gynybos ekspertas priminė 2005 metus, kai Lietuvoje sudužo Valerijaus Trojanovo pilotuojamas rusų naikintuvas. „Tai parodė ne tik netvarką Rusijos karinėse oro pajėgose, bet ir mūsų gynybos skyles. Oro erdvės apsaugos skylės buvo užlopytos, bet propagandinės gynybos liko. Į Lietuvą tada atvyko generolas iš Rusijos, jam nebuvo leista dalyvauti įvykį tiriančios komisijos darbe, bet jis per televiziją dėstė rusams reikalingą tyrimo versiją, kuri buvo toli nuo tiesos. Informacinį karą tada pralaimėjome, buvo pasėtas nepasitikėjimas mūsų ginkluotosiomis pajėgomis ir NATO sąjungininkai. Net Vakarai nesugebėjo deramai atremti propagandinės atakos, jų pareigūnai kalbėjo aptakiomis frazėmis“, – sakė A. Matonis.
Jo teigimu, pagrindiniai Rusijos informacinio puolimo taikiniai yra Lietuvos valstybės institucijos, valdžios pareigūnai, užsienio politika, NATO sąjungininkai.
Propagandinio karo dalis yra ir manipuliavimas sovietinių laikų nostalgija, kuriai dauguma visuomenės narių lengvai pasiduoda. A. Matonio teigimu, sovietinio įvaizdžio patrauklumą perša „ilgesio rinkodara“: dešros, svaigalai su tarybiniais prekės ženklais.
Latvijoje gaminamos degtinės butelį puošia etiketė su sovietinių karių skulptūrų ant Vilniaus Žaliojo tilto vaizdu.
A. Matonis tvirtino, kad sovietinę praeitį idealizuojančių Rusijos atlikėjų koncertai per Lietuvos valstybines šventes nėra atsitiktinumas. Prieš keletą metų kovo 11-ąją Kaune koncertavo rusų grupė „Liube“, kurios tekstai pritvinkę militaristinio patriotizmo. Lietuvoje 2006 metais vasario 16 koncertavo Olegas Gazmanovas. Šiais metais vėl atvykęs į Lietuvą rusų estrados žvaigždė tvirtino nežinantis mūsų švenčių, jo pasirodymas esą niekaip nesusijęs su politika.
Tačiau A. Matonis priminė, jog Lietuvoje vasario 16-ąją dainavo „Lenin, Stalin, eto moja strana“, o po to klausė: „Na, ir kaip jūs gyvenate be mūsų?“
Gynybos ekspertas apgailestavo, kad lietuvių aktorės Ingeborga Dapkūnaitė ir Agnė Ditkovskytė ledo šou renginyje vilkėjo megztiniais su Rusijos rinktinės atributika.
Diskusijos dalyviai nacionalinio saugumo klausimais atkreipė dėmesį, jog Lietuvos gynybos politika pernelyg pasyvi, vyrauja nuotaika, kad bet kuriuo atveju mus gins NATO, todėl kariniams reikalams daug dėmesio skirti nereikia. L. Linkevičius, A. Anušauskas ir A. Matonis pritarė, jog Lietuva turi skirti daugiau lėšų gynybai.