Teismas šioje byloje sprendžia, ar dėl to, kad Lietuvos
institucijos nustatė L. Stankūnaitės dukrai laikinąją globą, buvo
apribota moters teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, o jeigu buvo, ar
toks ribojimas atitiko įstatymus ir buvo būtinas. Be to, teismas
vertina, ar nebuvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija, kai
pareiškėjai nebuvo grąžinta jos dukra. EŽTT taip pat sprendžia,
ar nagrinėjant civilinę bylą dėl L. Stankūnaitės teisių nebuvo
pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Pasak E. Baltutytės, net ir perdavus dukrą mamai, gali būti
pripažinta, kad Lietuva padarė pažeidimą.
„Valstybė gali būti vis tiek atsakinga už tai, kodėl čia taip
užsitęsė“, - BNS sakė ji.
Lietuvai gali tekti atsakyti ir dėl motinos ir vaiko ryšio.
„Už prarastą ryšį valstybės atsako kitose bylose, tai mes
rašėme ir apie tai, kaip vyko pasimatymai, kaip tas kontaktas buvo
palaikomas, mes ir tai turėjome aiškinti, kadangi EŽTT teismo
praktika yra tokia, kad ir į tai kreipia dėmesį“ - BNS sakė
Lietuvos atstovė EŽTT.
Jos teigimu, teismo sprendimo perduoti vaiką motinai įvykdymas
„kardinaliai pakeitė situaciją“.
„Šiaip šiuo požiūriu, kad įvykdytas sprendimas, tai, aišku,
yra žymiai geriau, nes pagal teismo praktiką buvo akivaizdu, kad
jeigu būtų neįvykdytas sprendimas, tai tikrai būtų konstatuotas
pažeidimas“, - aiškino ji.
Civilinė byla, kurioje buvo sprendžiami L. Stankūnaitės
bendravimo su dukra, o vėliau - jos gyvenamosios vietos nustatymo
klausimai, nagrinėjama nuo 2008 metų pabaigos, kai mergaitės tėvas
D. Kedys pareiškė civilinį ieškinį dėl motinos valdžios
apribojimo ir kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti
ikiteisminį tyrimą dėl galimo dukros tvirkinimo. Jis teigė, esą
prieš šio nusikaltimo prisidėjo ir mergaitės motina.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo moters dalyvavimo tvirkinant
dukrą nutrauktas nenustačius, kad ji padarė nusikalstamą veiką.
Kurį laiką L. Stankūnaitei drausta matytis su dukra, tačiau
vėliau draudimas panaikintas ir nustatyta jos bendravimo su dukra
tvarka. Iš pradžių mažametės globa, dingus jos tėvui, buvo
paskirta jos tetai, D. Kedžio seseriai Neringai Venckienei, o
praėjusių metų gruodžio 16 dieną Kėdainių rajono apylinkės
teismas nurodė, kad mergaitė turi gyventi su motina. Mergaitė
L. Stankūnaitei perduota šių metų gegužės 17 dieną.
D. Jankauskas: "Ministerija neturi atsakymo, ar perdavimo metu Garliavoje nebuvo pažeistos vaiko teisės"
Socialinės apsaugos ir darbo
ministras Donatas Jankauskas sako, kad tyrimą atlikusi Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neturi galutinio ir
vienareikšmiško atsakymo, ar Kauno rajone Garliavoje perduodant
mažametį vaiką motinai Laimutei Stankūnaitei nebuvo pažeistos
vaiko teisės, nes ikiteisminio tyrimo medžiaga jai neprieinama.
Ministerijos atlikto tyrimo išvadas D. Jankauskas ketvirtadienį
pristatė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams.
Tarnybinis patikrinimas dėl to ministro pavedimu pradėtas gegužės
17 dieną, iš karto po Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės
mažametės dukters perdavimo motinai.
„Komitetui pateikta ministerijos grupės, kuriai buvo pavesta
išaiškinti, ar nebuvo pažeistos vaiko teisės vykdant teismo
sprendimą, medžiaga. Dėl įstatymo reikalavimo ji negali būti
viešinama. Kiek galiu pasakyti, apibendrinto ir vienareikšmiško
atsakymo, buvo ar nebuvo pažeistos vaiko teisės, šiandien nesu
gavęs, nes ne visa medžiaga ministerija gali disponuoti.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga yra teisėsaugos kompetencijoje. Visus
atsakymus turi duoti teisėsauga, tada bus galima ir toliau
apibendrinti dėl vaiko teisių“, - po posėdžio žurnalistams sakė
D. Jankauskas.
„Negalėjo ministerija iki šiandien disponuoti visa medžiaga,
kuri leistų daryti galutines išvadas, ir turime sulaukti
ikiteisminio tyrimo pabaigos ir atsakymo iš teisėsaugos“, -
pridūrė ministras.
Gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240
policijos pareigūnų, įvykdytas teismo sprendimas aštuonerių metų
mergaitę perduoti motinai L. Stankūnaitei. Tą pačią dieną
panaikintas D. Kedžio sesers Neringos Venckienės kaip laikinosios
dukterėčios globėjos statusas.
Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą,
kuris turėtų nustatyti, ar vykdant teismo sprendimą perduoti vaiką
L. Stankūnaitei pareigūnai neviršijo tarnybinių įgaliojimų.
Seimo komitetas atsakingus pareigūnus pateikti informaciją dėl
Garliavos įvykių ketvirtadienį kvietėsi Seimo seniūnų sueigos
pavedimu. Seniūnų sueiga komitetui šį klausimą aiškintis pavedė
kaip alternatyvą siūlymui Seime kurti komisiją įvykiams Garliavoje
tirti.