Linksmoji profesūra patuštino universiteto kasą 55 tūkstančiais litų. Šokėjai bandė įtikinėti ir apie iškylos naudą – girdi, kritikai turės atsiprašyti, kai rudenį Šiaulių mokslo šventovę užplūs pinigingi užsieniečiai.
Artėja septintas ruduo, o tos pasakos virto karčia tiesa: studentų katastrofiškai mažėja, o universitetas balansuoja ties išlikimo riba.
Vos kvėpuoja ir visi Šiauliai. Valdančiųjų šutvė per penkerius metus praskolino miestą taip, kad svyra ir didžiausių optimistų rankos – šiemet į biudžetą planuojama surinkti 122 milijonus, o skolos perkopė 140 milijonų litų ribą.
Pinigai ištaškyti žemei iš mero uošvės pirkti, palaidoti metalo vagis tedominančiame Pramonės parke, sukišti tik rengėjams ir vietos „otkatininkams” naudos duodančioms galimybių studijoms.
Toliau uošvės kišenės ar statybinėmis medžiagomis prekiaujančio kioskelio lango pažvelgti neįstengianti kompanija tada sekė pasaką apie eilėje išsirikiavusius investuotojus, 1000 darbo vietų.
Šiaulių pasakininkų įkarštis ir toliau neblėsta – pateiktas 2014–2020 metų šimtų milijonų litų vertės projektų sąrašas, nors miestas jau nebeįgalus prisidėti privaloma savo dalimi.
Pinigų nėra ir nebus, bet savivaldybės delegatai jau Sočyje. Šiame Juodosios jūros kurorte surengtame tarptautiniame geležinkelininkų forume šiauliečiai porina apie tik popieriuje likti pasmerktus svajonių projektus – 180 milijonų litų vertės logistikos centrą, oro uostą ir laisvosios ekonominės zonos dirvonus.
Atrodo, kad didžiausias iššūkis keliauninkams V. Damulevičiui, A. Žalevičienei ir V. Japertui – Sočyje kaip nors „įsisavinti” dar 40 tūkstančių litų kišenpinigių iš dosniųjų Europos Sąjungos fondų.