„Nuo 2006 metų nuosekliai mažėja rūkančių vyrų skaičius,
deja, moterų skaičius nuo 2008 metų šoktelėjo nežymiai - 0,4
procento, bet šoktelėjo. Turime labai didelę problemą - sparčiai
didėjantį skaičių tarp paauglių ir vaikų. Jau skaičiuojama,
jeigu 1994 metais rūkė apie 11,3 procento paauglių nuo 11 iki 15
metų, dabar - 21,2 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių“, -
ketvirtadienį per spaudos konferenciją, skirtą Pasaulinei dienai be
tabako, sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas
Matulas.
Būdami vienuolikos metų bandė rūkyti kas trečias berniukas ir
kas penkta šešta mergaitė, o sulaukus penkiolikos metų - daugiau
nei trys ketvirtadaliai abiejų lyčių paauglių prisipažįsta, kad
jau yra bandę rūkyti.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento
direktorės pavaduotojos Gražinos Belian teigimu, nerimą kelia, kad
rūkančių vaikų amžius vis jaunėja.
Jos duomenimis, 1994 metais berniukai pirmąją cigaretę
surūkydavo 13-aisiais gyvenimo metais, dabar rūkyti jie pabando jau
12-aisiais metais. Prieš dvidešimtmetį pirmąją cigaretę
surūkydavo vyresnės nei 15 metų mergaitės, dabar tai daro
trylikametės.
„Didėjimas (rūkančių nepilnamečių - BNS) įvyko pirmiausia
toje grupėje, kuri užaugo rūkančių mamų šeimoje. Nustatytas
labai aiškus ryšys, kad labai daug vaikų rūko būtent toje
šeimoje, kur rūko būtent mama, palyginti su tomis šeimomis, kur
nerūko nė vienas iš tėvų arba rūko tik tėtis. Kadangi moterų
rūkymo pikas buvo 2000 metai, dabar turime tą kartą, kuri užaugo
toje šeimoje“, - nepilnamečių rūkymo statistiką aiškino
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas
Aurelijus Veryga.
Pasak departamento atstovės, nors Tabako kontrolės įstatymas
yra vienas pažangiausių, jį dar būtina tobulinti, kovojant su
paauglių rūkymu.
A.Matulas pranešė, kad Seime jau svarstomi kai kurie su tuo
susiję projektai. Po pateikimo pritarta siūlymui ant cigarečių
pakelių klijuoti atgrasančius vaizdus, ne tik užrašus. Taip pat
ketinama griežtinti atsakomybę už tabako gaminių pardavimą
nepilnamečiams.
„Sieksime uždrausti nepilnamečiams iki 18 metų net tik vartoti
tabako gaminius, bet ir turėti su savimi, kaip buvo padaryta su
alkoholiu“, - sakė A.Matulas.
Politikas taip pat svarstė, kad būtina aptverti visas mokyklas
ir moksleivius vienus iš teritorijos išleisti tik turint raštišką
tėvų prašymą, o pačioje mokyklos teritorijoje uždrausti rūkyti.
Bus siekiama uždrausti elektroninių cigarečių prekybą
Lietuvoje. Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas taip pat teigė
turįs vilties, kad pavyks įsteigti Sveikatos fondą, į kurį bus
pervedama dalį lėšų, gautų už akcizą pardavus alkoholį ir
tabaką.
Ketvirtadienį pasaulyje minima diena be tabako.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento
duomenimis, Lietuvoje rūko trečdalis gyventojų - 48 proc. vyrų
ir 15 proc. moterų. Nė karto nebandė to daryti yra 34 proc.
gyventojų.
„Lietuvoje kasmet dėl tabako vartojimo ir sukeltų pasekmių
miršta po 7 tūkst. žmonių, vidutiniškai kiekvieną dieną
Lietuvoje netenkame 19-20 žmonių. Pasaulyje miršta 6 mln. žmonių,
tarp jų - apie 600 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo“, - sakė
A.Matulas.
Jis pranešė sieksiąs, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas
taptų nerūkančiu komitetu. Parlamentaro duomenimis, šiame komitete
dirba tik du rūkantys Seimo nariai ir jis vylėsi, jog pavyks
įkalbėti kolegas atsisakyti šio žalingo įpročio.
„Nes dirbti komitete ir rūkyti yra amoralu“, - sakė jis.