„Reikės pakeisti nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo“, -
BNS sakė E. Rumbutis.
Darbo partijos narė V. Baltraitienė ketvirtadienį pranešė
pasitraukianti iš Seimo komisijos, kuri svarsto Kauno apygardos
teismo teisėjos N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo
klausimą.
Anksčiau komisijos vadove paskirta Seimo vicepirmininkė
išplatintame pranešime spaudai teigia, kad taip nusprendė „dėl
padidėjusio darbo krūvio partijoje artėjant rinkimams“.
„Krūvis tikrai didelis, taip išeina, kad prie manęs turi
taikytis komisija, ne aš turiu taikytis prie daugumos, iš tikrųjų
pirmą kartą todėl ir tegali posėdis būti sušauktas birželio 7
dieną, o birželio 20 dieną jau yra pasakyta, kad turime baigti. Tai
tą ir paaiškinau“, - BNS ketvirtadienį sakė V. Baltraitienė.
Ji patikino, kad šis sprendimas yra jos asmeninis ir teigė
plačiau nelinkusi jo komentuoti.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys BNS sakė, jog
frakcija yra nusprendusi nedeleguoti kito savo atstovo į komisiją,
nes nenori „trikdyti komisijos darbo“.
„Komisija atlieka tik techninį darbą, renka informaciją, o
Seime šiuo klausimu balsuos visa frakcija“, - sakė „darbietis“.
D. Gapšys tvirtino, kad V. Baltraitienės pasitraukimas ir
sprendimas į komisiją nedeleguoti kito nario nesusijęs su tuo, kad
Garliavos istorija visuomenėje kelia prieštaringas reakcijas.
Pati V. Baltraitienė laikosi nuomonės, jog kol nėra priimtas
Seimo sprendimas dėl naujo komisijos vadovo, jos darbas nesustos,
laikinai komisijai vadovaus pavaduotoju paskirtas Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
„Tai yra pavaduotojas S. Šedbaras, Seimo pirmininkė turbūt teiks
Seimo nutarimo pakeitimą. Birželio 5 dieną Seime yra numatytas
pirmas susitikimas, nusiųsti raštai prokurorui ir N. Venckienei, kad
jie turi atvykti, o aš kol kas nurodau, kad pirmam posėdžiui
pirmininkaus S. Šedbaras kaip pavaduotojas, o kas bus paskui - jau
nežinau tų sprendimų“, - aiškino V. Baltraitienė.
Praėjusią savaitę generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi
į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar
kitaip suvaržyti teisėjos N. Venckienės laisvę. Mat keliose
prokuratūrose atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl nepagarbos
teismui, teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo valstybės
tarnautojui, trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Visuose
juose veikia Kauno teisėja.
Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad
N. Venckienė 2010 metų lapkričio 11 dieną Panevėžio miesto
apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą
vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011
metų gruodžio 16 dienos sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai
perduoti globojamą mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei, o
šiemet gegužės 17 dieną trukdė antstolei vykdyti teismo
sprendimą, taip pat piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis
psichiškai gniuždydama vaiką.
Be to, įtariama, kad panaudodama fizinį smurtą, teisėja
pasipriešino policijos pareigūnui.
Konstitucija numato, kad Lietuvoje teisėjas negali būti
patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip
suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be prezidento
sutikimo.
Teismų įstatymas taip pat nustato, kad teisėjas gali atsakyti
baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip
suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų - prezidento
sutikimu. Dėl teisėjo laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies
generalinis prokuroras.
Prieš kelias savaites Kauno rajone, Garliavoje, mirusio Drąsiaus
Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra, kurią pastaruoju metu globojo teta
N. Venckienė, vykdant teismo sprendimą, dalyvaujant beveik
pustrečio šimto pareigūnų, buvo perduota motinai.
Policija po perdavimo pranešė, kad vaiko atžvilgiu
prievartinių veiksmų neatliko, bet sulaikė 36 žmones, kurie
nevykdė pareigūnų reikalavimų.
Seimo vicepirmininkė „darbietė“ V. Baltraitienė ir konservatorė
Vilija Aleknaitė-Abramikienė po minėto perdavimo aplankė motiną
L. Stankūnaitę ir mergaitę slaptoje jų gyvenamoje vietoje ir
grįžusios teigė jokių nerimą keliančių ženklų dėl mergaitės
būklės ar gyvenimo sąlygų nepastebėjusios.