„Labai gaila, kad politikai iki galo neišsiaiškino sutarties su
laikinuoju administratoriumi nuostatų, nors paaiškinimai buvo
pateikti. Tikrai džiaugčiausi, jei reikalo imtųsi teisininkai –
klausimas būtų ištirtas objektyviai, o tai užkardytų
nebesivaldančių politikų spekuliacijas“, - BNS trečiadienį sakė
Vitas Vasiliauskas.
„Snoro“ veiklos tyrimo komisija prašo Generalinės prokuratūros
ištirti, ar pasirašydamas sutartis su laikinuoju „Snoro“
administratoriumi Simonu Freakley'iu, V. Vasiliauskas neviršijo įgaliojimų. Be to, prašoma ištirti, ar laikinasis „Snoro“ administratorius vienasmeniškai turėjo teisę
išmokėti 5 mln. eurų jo pasamdytiems konsultantams, trečiadienį
po paskutinio komisijos posėdžio žurnalistams pranešė komisijos
vadovas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.
Komisijoje dirbę valdančiosios daugumos atstovai trečiadienį
išėjo iš komisijos posėdžio, todėl ji negalėjo patvirtinti
išvadų.
Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis teigė,
kad faktiškai išvados yra patvirtintos. Tuo metu Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras BNS
sakė, kad išvados nepatvirtintos, nes nebuvo galutinio balsavimo -
ar pritariama visoms išvadoms.
V. Mazuronio teigimu, LB veiksmų dėl „Snoro“ ėmėsi praėjusių
metų spalio pradžioje. Pasak jo, Lietuvos banko atstovai spalio
4-ąją Švedijos centrinio banko darbuotojų prašė rekomenduoti
tarptautinius bankų priežiūros konsultantus, o spalio pabaigoje su
jais jau buvęs aptariamas konkretus „Snoro“, kuris centriniame banke
buvo vadinamas „Perkūnu“, pertvarkymo planas.
V. Mazuronio teigimu, LB sprendimas dėl „Snoro“ nacionalizavimo
buvo priimtas nelaukiant „Snoro“ inspektavimo išvadų.
V. Mazuronis teigė, kad indėlių sertifikatais “Snoras”
klaidino klientus, o Vyriausybė ir Finansų ministerija turėtų
aktyviau ginti bankrutuojančio banko indėlininkų interesų gynimo.
V. Mazuronio teigimu, įstatymai leidžia šalies komercinių
bankų sistemai funkcionuoti stabiliai ir saugiai. Tačiau jis
pareiškė, kad „egzistavo ir egzistuoja verslo rizikos ir galimai
nusikalstamos veiklos veiksmai“.
Jis pabrėžė, kad „Snoras“ indėlių sertifikatus platino
pateikdamas nevienareikšmiškai suprantamą informaciją ir taip
sudarė sąlygas galimam banko klientų klaidinimui. LB ir iki tol
veikusi vertybinių popierių komisija (nuo šių metų ji prijungta
prie LB - BNS) nekontroliavo tokios „Snoro“ pateikiamos informacijos,
nes įstatymai to nenumatė.
V. Mazuronis kalbėjo, kad LB ir Vertybinių popierių komisija
savalaikiai nesiėmė priemonių ir nesiūlė įstatymų pakeitimų,
kad būtų užtikrinta komercinių bankų leidžiamų vertybinių
popierių kontrolė.
Generalinei prokuratūrai siūloma išnagrinėti, ar nebuvo
vykdoma nusikalstama veikla, „Snorui“ platinant indėlių
sertifikatus ir kitus neapdraustus produktus bei pateikiant apie juos
galbūt klaidinančią informaciją.
Pasak V. Mazuronio, LB vadovybės giminaičiai, dirbę bei
tebedirbantys komerciniuose bankuose, kurių priežiūrą vykdo LB,
„galėjo ir gali“ turėti įtakos LB valdybos sprendimams dėl
priežiūros. „Tačiau tai patvirtinančių dokumentų komisija
negavo“, - pabrėžė V. Mazuronis.
Jis konstatavo, kad LB nepakankamai prižiūrėjo inspektavimo
išvadose siūlomų priemonių įgyvendinimą ir nepakankamai
griežtai vertino gautą informaciją apie galimai blogą situaciją
„Snore“ 2009 metais. Todėl komisijos nariai siūlo teisės aktais
nustatyti griežtenius viešų ir privačių interesų derinimo
reikalavimus LB valdybos nariams, jeigu jų giminaičiai dirba
komerciniuose bankuose.
Komisija nustatė, kad po bankroto „Snorui“ inicijavimo banko
darbuotojams buvo nustatyti didesni atlyginimai.
Praėjusią savaitę komisijos nariai jau buvo susitarę dėl
esminių ir preliminarių išvadų - sutarta, kad LB veiksmai, pernai
lapkritį uždarant „ Snorą“, buvę skuboti ir nepakankamai
motyvuoti.
Komisija konstatuoja, kad komercinių bankų priežiūros sistema
yra gera, bet „ Snoro“ atžvilgiu ji nebuvusi pakankama, o buvusi LB
vadovybė 2009 metais nepakankamai reagavo į informaciją apie
„Snoro“ veiklą. Išvadose taip pat ketinama pripažinti, kad buvę
„Snoro“ akcininkai nedarė įtakos politikams.
Komisija laikosi nuomonės, kad situacija, kai LB vadovų
artimieji ar giminės dirbo kituose bankuose, kuriuos kontroliuoja
pats LB, neleistina.
Su komisijos išvadomis visi Seimo nariai galės susipažinti tik
nuo birželio 1-osios, kai iš dokumento bus išimta įslaptinta
informacija.
Parlamentinė komisija apklausė buvusius ir esamus LB vadovus ir
darbuotojus, „ Snoro“ administratorius, du premjerus, ėjusius
pareigas nuo 2006 metų, finansų ministrę.
Komisija savo išvadomis pateiks atsakymus į 14 klausimų,
susijusių su „ Snoro“ žlugimo aplinkybėmis.