Ministras penktadienį sakė, kad K. Vollebaeko rekomendacijas
dėl lenkų tautinės mažumos padėties gavo prieš mėnesį. ESBO
komisaras Lietuvoje pastarąjį pusmetį viešėjo kelis kartuus, taip
pat lankėsi ir Lenkijoje. K. Vollebaeko rekomendacijos, kurios yra
konfidencialios, atitinkamai įteiktos ir Lenkijos Vyriausybei dėl
lietuvių tautinės mažumos padėties.
„Sprendimai, kuriuos mes per pastarąjį pusmetį esame priėmę
dėl Švietimo įstatymo įgyvendinimo didžiąja dalimi atspindi
pastabas, kurios buvo išsakytos K. Vollebaeko. Bet tai mes darėme ne
dėl to, kad tokios yra rekomendacijos - mūsų sprendimai atsirado
dar iki rekomendacijų paskelbimo, o dėl to, kad mes jautriai
žiūrime į klausimus, kurie yra susiję su sustiprintu lietuvių
kalbos mokymu tautinių mažumų mokyklose ir ypač įgyvendinant
šitas naujoves“, - sakė G. Steponavičius, paprašytas apibūdinti
Lietuvai pateiktas švietimo sritį liečiančias rekomendacijas.
„Galiu pasakyti dar vieną dalyką - kad komisaro K. Vollebaeko
rekomendacijose nėra formuluojamas klausimas tiesiai šviesiai, kad
turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas“, - pridūrė Švietimo
ir mokslo ministerijos vadovas.
Jis teigė, kad ESBO komisaro rekomendacijos yra skirtos vidiniam
valstybės institucijų naudojimui.
„Galiu tik tiek pasakyti, kad šiomis dienomis aš informuosiu
tautinių mažumų komisarą ESBO poną K. Vollebaeką apie tai, kiek
mūsų sprendimai Lietuvoje, susiję su tautinių mažumų švietimo
tematika, susišaukia ir su jo išsakytomis rekomendacijomis“, - sakė
G. Steponavičius.
„Bet noriu, kad suprastumėte, jog K. Vollebaeko rekomendacijos
apima ne tik švietimą. Yra ir vietovardžių rašymas, ir
asmenvardžiai, ir turto restitucija - visas spektras tautinių
mažumų politikos. Švietimo dalis yra tik viena iš temų“, - teigė
ministras.
Praėjusiais metais Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo
įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių
kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau
pamokų lietuvių kalba, o taip pat nuo 2013 metų suvienodinti
lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.
Nors užduotys yra suvienodintos, bet tautinių mažumų mokyklų
atstovams buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu jiems
bus taikomi švelnesni, daugiau klaidų leidžiantys vertinimo
kriterijai.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva kritikuoja
naująjį Lietuvos švietimo įstatymą, kuriuo stiprinama lietuvių
kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose ir vadina jį
diskriminaciniu. Lietuva teigia, kad įstatymas tik artina Lietuvą
prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.
ŠMM duomenimis, Lietuvoje šiais mokslo metais buvo 56 mokyklos
lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos rusų mokomąja kalba, viena
mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra
klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis. 15 tūkst. 552 mokiniai
mokėsi rusų mokomąja kalba, 12 tūkst. 895 mokiniai - lenkų
mokomąja kalba, 181 mokinys - baltarusių mokomąja kalba.