Ligoninės palata tapo įprasta slėptuve įtariamiesiems

Noras kuo greičiau apsivilkti gydymo įstaigos pižamą, įsikurti palatos vienutėje ir maitintis valdišku maistu nebūtinai reiškia, kad rimtai pašlijo sveikata. Tai gali būti sąmoningas siekimas išsaugoti gerą vardą, išvengti teisiamųjų suolo ir kalėjimo grotų.

Per keletą dienų įtariamas mirtinai sužalojęs paauglį dviratininką ir pabėgęs iš įvykio vietos buvęs Šakių policijos patrulių būrio vadas 54 metų Vytautas Demenius atsidūrė jau trečioje ligoninėje.

Iškart po avarijos apgirtęs policijos pareigūnas pasislėpė ir mįslingai atsirado tik kitos dienos rytą Šakių ligoninėje. Skundęsis širdies veikos sutrikimais V.Demenius vėliau buvo perkeltas į Marijampolės ligoninę.

Jo neapsaugojo nei medikų skirtas raštas prokurorams, kad dėl sveikatos būklės jis negali būti vežiojamas. Teismo posėdis įvyko palatoje.

Išsipildė prokurorų įspėjimas, kad skiriant kardomąją priemonę į sulaikytojo sveikatos būklę nebus atsižvelgta, kadangi įkalinimo vietoje, pavyzdžiui, Lukiškių kalėjime, taip pat yra gydymo įstaiga.

Įtariamajam V.Demeniui skirtas suėmimas trims mėnesiams, o šiuo metu perkelto iš Marijampolės ligoninės į Kauno klinikas buvusio pareigūno sveikatos būklę dar kartą tikrins gydytojai.

Kol kas nei Lukiškių kalėjimas, nei Lukiškių ligoninė negresia V.Demeniui.

Yra daugiau pavyzdžių, kai Lietuvoje žinomi žmonės vengdami atsakomybės staiga tampa ligoniais. Kodėl taip atsitinka? Kodėl gydytojai tampa tarpininkais tarp įtariamo nusikaltimais asmens ir teisėsaugos pareigūnų?

Juk sutikdami būti sielų gelbėtojais, ne Hipokrato priesaikos vykdytojais jie rizikuoja ne tik savo profesijos prestižu. „Sutirštindami“ ligos diagnozę ir prailgindami paciento gydymosi laiką ligoninėje medikai gali užsitraukti taip pat savo kolegų nemalonę.

Žiauriausia bausmė būtų gydytojo praktikos licenzijos sustabdymas ar atėmimas.

Seimo nariui 45 metų Vincui Babiliui, šiemet kovą sukėlusiam avariją ir pasišalinusiam iš įvykio vietos, ligoninės palata taip pat buvo tapusi slėptuve.

Liudytojus apklausę pareigūnai kurį laiką abejojo, ar avariją tikrai sukėlė šis parlamentaras.

Tik tada, kai Seimo kanceliarija patvirtino, kad būtent V.Babilius važinėja į avariją patekusiu visureigiu „Volkswagen Touareg“, buvo nutarta apklausti jį apklausti, tačiau niekas negalėjo paaiškinti, kur jis po šio įvykio buvo dingęs.

Po ilgų įkalbinėjimų palicijos pareigūnai buvo įleisti į Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kardiologijos skyriaus palatą, kurioje gydėsi liberalcentristas V.Babilius.

Santariškių klinikų direktorius medicinai Mindaugas Petrulionis paaiškino, kad yra du būdai patekti į klinikas be siuntimo. Pavyzdžiui, jei gresia rimtas pavojus žmogus gali nelaukti greitosios pagalbos medikų, o pats atvykti į ligoninę.

Kitas kelias - užsiregistruoti Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre. Įvertinęs paciento būklę, šio centro gydytojas gali jį nusiųsti tiesiai į Santariškių klinikas.

Kadaise buvęs Algirdo Brazausko apsaugininkas 44 metų Jonas Paulikas prarado savitvardą. 2007-siais rugpjūtį vienoje Vilniaus užeigoje į virėją šaudęs neblaivus tuo metu Vadovybės apsaugos departamento majoras J. Paulikas rado gerą būdą pailsėti.

Išsiblaivęs majoras skundėsi ant veido atsiradusio kraujosruva ir gynėsi nuo tarnybinio patikrinimo netikėtai užklupusia liga.

Sostinės restorane „Amatininų užeiga“ susiginčijęs su virėju J.Paulikas išsitraukė vardinį ginklą „Sig Sauer“, kuris jam buvo padovanotas už gerą tarnybą.

Vėliau majoras net 7 kartu iššovė į po virtuvę bėgiojantį ir bandantį pasislėpti nuo jo pasislėpti virėją.

Per incidentą niekas nenukentėjo, o konfiskuotas ginklas vėliau J.Paulikui buvo grąžintas kaip nuosavybė.

Jei avarijos vietoje 2001-ųjų sausio 31-ąją nebūtų nukritęs Kovo 11-sios Akto signataro Egidijaus Bičkausko, tuometinio užsienio reikalų ministro patarėjo, automobilio numeris, ko gero, policija iki šiol nežinotų, kas yra avarijos kaltininkas.

Trenkęsis į stovimą automobilį ir jį apdaužęs, E.Bičkauskas paspruko iš įvykio vietos, neįsileido į namus pareigūnų, atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. O kitą dieną po incidento jis atvyko aiškintis į policiją, bet prasidėjus priepuoliui buvo išvežtas į ligoninę.

E.Bičkauskui gydytojai diagnozavo sąmonės praradimą dėl stresinės situacijos ir aukštą kraujospūdį.

Tačiau gydantis ligoninėje E.Bičkauskui tąkart nepavyko išsisukti nuo atsakomybės - po daugiau kaip mėnesį trukusios pertraukos jis buvo atleistas iš darbo kaip praradęs politinį pasitikėjimą.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas pripažino, kad visuomenė dažnai kritiškai vertina medikų darbą. Dėl įvairių keblių situacijų gydytojai neretai kaltinami ne taip ką nors padarę.

Tiesa gali slypėti kur kas giliau. Pavyzdžiui, dalis žmonių, sergančių cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių susirgimais, pradeda rimčiau gydytis, kai kas nors atsitinka.

L.Labanauskas pripažino, kad gali būti toks atvejis, kai išgėrus ar padarius avariją nuo streso kaltininkui pašlyja sveikata. Esą niekas ligoninėje nesistengia išbalinti jo munduro, o gydo, kad pagerėtų savijauta.

Staiga prastai pasijutęs kiekvienas žmogus turi teisę atvykti į ligoninės priėmimo skyrių ir prašyti skubios pagalbos.

Dėl etinių priežasčių nė vienas gydytojas negali nei smerkti, nei teisinti žmogaus dėl jo netinkamo poelgio, o tik gydyti. „Žinoma, toks žmogus gali sąmoningai pasinaudoti situacija ir nuspręsti išsisukti nuo atsakomybės. Mes, gydytojai, tai suprantame, tačiau negalime pasakyti, kad negydysime vien dėl to, kad žmogus yra susijaudinęs, nors ir išgėręs“, - pasakojo L.Labanauskas.

Skubiai guldant žmogų į ligoninę yra atliekami tyrimai, be jokių priežasčių skubioji pagalba nėra teikiama. „Manau, gydytojas niekada nerizikuos falsifikuoti ligos istorijos, žinodamas, kad gali būti atlikta ekspertizė. Yra ir vidinis auditas, kur specialistai objektyviai vertina susiklosčiusią situaciją“, - įsitikinęs L.Labanauskas.

Daug rizikuoja gydytojas netgi tada, kai įstatymas jo pusėje ir jis turi teisę atsisakyti teikti paslaugas.

Šalyje buvo du atvejai, kai atsisakę gydyti išgėrusius ir nesugebančius susivaldyti žmones du medikai buvo keletą metų tampomi po teismus.

Išsiblaivę šie žmonės apskundė gydytojus. Nors teisybė triumfavo ir teismas pripažino, kad atsisakydamas gydyti į skyrių įkaušusį ligonį gydytojai pasielgė teisingai, tačiau tai jiems kainavo daug nervų.

Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius:

„Daug metų domiuosi sveikatos politika šalyje, kaip kiekvienas medikas žinau šią virtuvę, žinau, viešas paslaptis.

Dar neįprasta atvirai kalbėti apie blogybes, tai vertinama kaip šiukšlių nešimas iš namų ar profesinės grupės interesų išdavystė.

Sveikatos sektorius šalyje liko vienintelis, nepaliestas pertvarkos. Daugelis procesų vyksta, mokslininkų žargonu, pilkojoje zonoje, ir niekas iš išorės negali patikrinti, kas iš tikrųjų vyksta. Tik patys medikai.

O medikai demonstruoja, sakyčiau, primityvų solidarumą, kuris atspindi visuomenės požiūrį, kad skundikas yra blogas žmogus. Nesvarbu, kad jis gina viešąjį interesą.

Dar vienas svarbus dalykas - lietuviškas požiūris į nelaimėje atsidūrusį žmogų.

Labai dažnai gali išgirsti tokį prašymą: „Geras žmogus pateko į bėdą. Ar negali jam kaip nors padėti?“

Todėl mes niekaip nepriartėjame prie vakarietiškos kultūros, kurioje veikia savireguliacijos mechanizmai - tiek gydytojų, tiek teisininkų ar kitų profesinių grupių.

O kas, jei ne medikai turi saugoti savo profesijos reputaciją, savo garbę ir orumą?

Prisimenu, anksčiau, kai tik nutverdavo kokį nors muitininką, po kurio laiko jis įteikdavo nedarbingumo pažymėjimą.

Kai susikompromitavusių muitininkų susidarė kelios dešimtys ir kažkam kilo į galvą mintis, ar iš tikrųjų muitininkai yra tokios silpnos sveikatos, gydytojai tik patvirtina: „Taip, taip“.

Tai - pavyzdys, kaip užmirštamas viešasis interesas, o vienas geras žmogus padeda kitam geram žmogui.

Todėl išskirtinėmis medikų paslaugomis iki šiol naudojasi politikai, valstybės pareigūnai, garsūs žmonės - visi, kuriuos prispiria bėda.

O patys medikai dar neturi noro keistis, išimtis - būsimi gydytojai, kurie mato dvigubus standartus, nori skaidrumo, bet nežino, kaip tai padaryti“.

Situacija pasikeistų, jeigu būtų nubaustas nors vienas medikas?

Apie tai, kad derėtų tirti ir kai kurių kolegų veiksmus, o galbūt ir juos bausti, prabyla ir patys medikai. Klaipėdos krašto chirurgų draugijos pirmininkas profesorius Artūras Razbadauskas įsitikinęs, kad bandymų „išsukti“ pažįstamus asmenis gerokai sumažėtų, jeigu būtų sučiuptas ir nubaustas bent vienas gydytojas. Tačiau tokio atvejo jam dar neteko girdėti.

Didelė chirurgo darbo patirtį turintis medikas neskubėjo teisti kolegų, nes kiekvienas atvejis kitoks. Anot jo, nieko keisto, kad padaręs avariją žmogus patiria stresą. O stresas dažnai išprovokuoja sveikatos problemas. Jeigu pacientas atvyksta ir skundžiasi širdies veiklos sutrikimais, medikas pirmiausia žiūri, kaip padėti, jis gi nežino visų teisinių aplinkybių. „Bet negalime paneigti, kad kartais toks asmuo stengiasi dar „pasunkinti“ savo ligą, bando įtikinti, kad jam blogiau negu yra iš tikrųjų, nes žino, kad, liaudiškai tariant, yra prisidirbęs. Kai žmogus suvokia, ką padarė, natūralu, kad ne tik patiria didžiulį stresą, bet ir suserga. Tai tik parodo, kad jis dar turi sąžinę“, - tikino Klaipėdos jūrininkų ligoninės padalinio vadovas. A. Razbadausko manymu, nieku gyvu negalima pateisinti mediko, kuris apie situaciją yra informuotas. „Jeigu gydytojas žino visas aplinkybes ir bando tokį žmogų dangstyti, tai jau šiurkštus medicininės etikos pažeidimas, be jokios abejonės. Dėl to nesiginčiju. Toks elgesys turi turėti ir teisines pasekmes. Reikėtų galvoti, ar nedera bausti tokio mediko“, - svarstė patyręs chirurgas.

A. Razbadauskas neslėpė, jog tik pradėjęs dirbti sulaukęs pažįstamų asmenų skambučių su prašymais pagelbėti išsisukti iš nemalonios padėties. Tačiau pastarąjį kartą tai nutiko prieš dešimtmetį. „Jie turbūt žino, kad aš neužsiimsiu tokiais dalykais, todėl ir nebesikreipia“, - šyptelėjo medikas. „Informacija apie tai, kas padeda, greičiausiai yra pasidalinama, į tuos ir kreipiasi, o jie tai daro tikrai ne už ačiū“.

Į profesinę etiką spjovę gydytojai, A. Razbadausko nuomone, tikrai neprideda pasitikėjimo sveikatos priežiūros sistema.

„Žinodami, kad asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą, mūsų medikai niekada nerizikuotų jį slėpti. Pacientas mūsų ligoninėje negali būti tiriamas slaptai – visi tyrimai yra registruojami. Atvykę pareigūnai gali bendrauti su pacientu, jiems medikai privalo suteikti informaciją, nuslėpti neturi teisės“, - teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyriausiojo specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė.