Audros sūnus Pirmajai komunijai ruošėsi Gerojo Ganytojo parapijoje, Kaune. 45 minutes trukusios pamokos vykdavo pirmadieniais nuo 14 val. visus mokslo metus.
„Kodėl visus metus reikia lankyti kursus? Kodėl to negalima padaryti per kokį mėnesį? Ir kodėl Pirmajai komunijai negali paruošti tikybos mokytojai per pamokas? Taip pat reikalavimas sekmadieniais eiti į Mišias – tai atstumia vaikus. Kai kuriose bažnyčiose net žymi, ar vaikas ateina. Jei per metus 3-4 kartus neateina, vaiko neprileidžia prie Pirmosios komunijos“, - pasakojo kaunietė. Ji taip pat nepatenkinta nepatogiu pamokų laiku.
Pirmoji komunija - dėl santuokos
Moteris retoriškai klausė, kaip kunigas gali reikalauti konkrečios pinigų sumos už vaikų ruošimą sakramentui. „Mes kiekvienas paaukojame, kas kiek galime pagal savo galimybes. Kodėl kunigas nustato savo sumas? Mūsų atveju kunigas užsiprašė nuo vaiko po 140 litų“, - tikino motina.
Sekmadieniais Audra sakė ne visada einanti į bažnyčią. „Negaliu sau leisti kiekvieną sekmadienį eiti į bažnyčią. Ypač, kai bažnyčia taip elgiasi“, - piktinosi kaunietė.
Paklausta, kodėl norėjo, kad sūnus priimtų Pirmąją komuniją, sakė, jog rūpinasi vaiko ateitimi: „Kaip jis suaugęs priims santuokos sakramentą? Paskui jam reikės lakstyti ir vargti.“
Supainioti skirtingi dalykai
Pasiruošimo Pirmajai komunijai tvarką, anot Gerojo Ganytojo parapijos klebono Jono Stankevičiaus, nustato arkivyskupijos katechetikos centras ne pati parapija. „Jis yra numatęs programą, kuri tęsiasi visus mokslo metus“, - aiškino dvasininkas.
Paklaustas, kodėl tikybos mokytojai negalėtų parengti mokinių Pirmajai komunijai, klebonas sakė, jog tikybos pamokos skirtos ne tik tikintiems, ir ne tik katalikams.
„Lietuvos vyskupų konferencija yra nustačiusi, kad sakramentams vaikai ir jaunimas yra ruošiami parapijose. Mokyklose vaikai mokomi tikybos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą programą. Tai – skirtingi dalykai“, - aiškino Gerojo Ganytojo parapijos klebonas.
Mišios sekmadienį - krikščionio pareiga
Pirmoji komunija – tai vaiko pasiruošimas krikščioniškam gyvenimui, todėl, anot kunigo, normalu, kad vaikai taip pat yra įpareigojami lankyti sekmadienio šventąsias mišias. „Yra penki Bažnyčios įstatymai, vienas iš jų skelbia: sekmadieniais ir per didžiąsias šventes dalyvauk šventose mišiose. Vaikas, besiruošdamas krikščioniškam gyvenimui, eidamas į mišias, įsijungia į savo parapijos bendruomenės gyvenimą. Taip pat ir tėvai su juo. Čia negali būti keliamas klausimas“, - kalbėjo kunigas J. Stankevičius.
Pasiruošimo Pirmajai komunijai užsiėmimai, anot kunigo, jo vadovaujamoje parapijoje siūlomi trimis skirtingomis valandomis – 15, 16 ir 17 val. Yra galimybė pasirinkti ir savaitės dieną. Nusiskundimų dėl nepatogaus laiko iš tėvų dvasininkas sako niekada negavęs.
Tėvus kviečia prisidėti
Atsakydamas į skundą dėl fiksuotos sumos, dvasininkas paaiškino, kad kasmet yra apskaičiuojama, kiek kainuos samdyti mokytojus Pirmajai komunijai paruošti, apšildyti patalpas, kuriose vyks pamokos, taip pat kitos buitinės išlaidos.
„Su tikybos mokytojais sudaroma darbo sutartis – šiemet parapijoje dirbo keturi mokytojai, – pamokoms skiriamos patalpos. Tėvams metų pradžioje pristatome, kokios bus išlaidos ir kviečiame prisidėti auka – kas kiek gali. Nurodoma apytikrė suma, kiek būtų reikalinga, bet tėvams visada yra sakoma, jog jie gali ir visai neprisidėti ar paaukoti mažiau, lrytas.lt sakė parapijos klebonas. - Tokiu atveju tėvai perspėja mokytoją ir trūkstamą sumą padengia parapija. Šeimų, kurios negalėjo prisidėti finansiškai, šiemet buvo ne viena ir nieko čia tokio.“
Klebonas apie pinigus: „Man būtų neetiška žinoti“
J. Stankevičius negalėjo tiksliai pasakyti, kiek tokių šeimų šiemet buvo: „Tėvai pasako mokytojams, o mokytojai tai perduoda parapijos buhalteriui, aš neturiu šitų duomenų. Būtų neetiška man žinoti.“
Iš viso per metus Pirmajai komunijai ruošiasi ir ją priima tūkstančiai Lietuvos vaikų. Pagal 2001 metų gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje 79 proc. arba 2,8 mln. gyventojų laikė save katalikais.