Per pirmojo aukšto langus į bendrabučio patalpas lendantys neprašyti svečiai – ne naujiena nei studentams, nei pastato prižiūrėtojams.
Kai naktinių svečių bendrabutyje padaugėjo, o įspėjimai studentams neįleisti prašalaičių nebepadeda, administratoriai sugalvojo naują kovos būdą.
Pirmajame bendrabučio aukšte esančias palanges iš lauko pusės jie apipylė juodu tepalu. Nors tai turėjo atbaidyti į vidų norinčius patekti pašalinius žmones, neprašyti svečiai per langus vis tiek braunasi į vidų.
„Per pirmajame aukšte esančius langus galima patekti į bendras virtuves, prausyklas, koridorius. Tačiau ir išteptos palangės neatbaido pašalinių asmenų. Budėtojai randa pripėduotas virtuves, koridorius”, – pasakojo LEU bendrabučių valdytoja Elena Kelminskienė.
Nenori mokėti už nakvynę
Į universiteto bendrabučius svečiai yra įleidžiami, tik prieš tai jie turi užsiregistruoti pas budėtoją. Reikalui esant jiems čia leidžiama ir pernakvoti, tačiau tai kainuoja 15 litų už parą.
„Į bendrabutį lenda tie, kurie nenori mokėti už nakvynę. Bendrabutis yra miesto centre, gal dėl to nuolat ir atsiranda norinčių jame pernakvoti. Svečius per langus įsileidžia patys bendrabučio gyventojai, nors to savavališkai daryti negalima”, – sakė E.Kelminskienė.
Moteris tikino, kad ištepliotos palangės – paskutinis šiaudas, kurio griebėsi su prašalaičiais kovojantys bendrabučio prižiūrėtojai.
Anksčiau svarstyta ant pirmojo bendrabučio aukšto langų sumontuoti grotas.
Tačiau paaiškėjo, kad to daryti negalima, nes Švitrigailos gatvėje esantis bendrabutis įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.
Prižiūrėtojai ketino bendrabutyje ir aplink jį įrengti stebėjimo kameras.
„Tačiau kameros turėtų įtakos studentų kišenei. Tektų per mėnesį mokėti maždaug 5 litais daugiau. Nemanau, kad tai studentams patiktų”, – svarstė E.Kelminskienė.
Nepatenkinti ir studentai
Per langus lendantys pašaliniai asmenys – tik Švitrigailos gatvėje esančio bendrabučio bėda.
Į kitus universiteto bendrabučius, esančius Studentų, D. Poškos, Saltoniškių gatvėse, pašaliniai žmonės per pirmąjį aukštą nesibrauna, nes ten daugiausia yra šeiminiai kambariai.
„Buvo įvykių, kad žmonės lipo į bendrabutį per langą, nukrito, išsisuko ką nors, o tada kalti visi kiti, tik ne jie patys”, – teigė LEU studentų atstovybės viešųjų ryšių koordinatorė Rūta Mikalonytė.
Tiesa, R. Mikalonytė mano, kad ištepliotos bendrabučio palangės – tik laikinas sprendimo būdas. Geriausiai apsisaugoti nuo įsibrovėlių padėtų nauji langai su saugiais užraktais.
Saugosi įvairiais būdais
Kitų mieste esančių studentų bendrabučių prižiūrėtojai su pašaliniais asmenimis kovoja kitokiais būdais.
„Bendrabučio pastato nerakiname, tačiau studentai turi magnetinius raktus, yra ir budintieji. Problemų, kad į vidų patektų pašalinių asmenų, nėra, nes studentai žino taisykles, patys už save atsako, o už pažeidimus gali būti šalinami iš bendrabučio”, – teigė Saulėtekio alėjoje esančių Vilniaus universiteto bendrabučių administratorius Artūras Šaltis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučiuose taip pat veikia specialios apsaugos sistemos.
Čia įrengtos besisukančios durys, pro kurias gali praeiti po vieną žmogų. Studentai turi elektronines įėjimo korteles.
Mykolo Romerio universiteto bendrabučių prižiūrėtojai su nepageidaujamais svečiais kovoja ne tokiais šiuolaikiškais būdais.
Langai pirmajame pastatų aukšte yra rakinami, todėl juos atidaryti gali tik bendrabučių prižiūrėtojai. O pro duris įeinančius svečius čia registruoja budėtojai.