Agurkėliai mažučiai, 2–2,5 cm ilgio, savo forma primena alyvuoges, odelės spalva ir raštais – mažus arbūziukus, dydžiu – lazdynų riešutus. Jauni agurkėliai gardūs, švelnaus skonio, malonaus aromato, odelė – rūgštoka, kaip ir įprasti agurkai atgaivina, valo organizmą. Jie valgomi švieži, naudojami salotoms, taip pat rauginami ir konservuojami.
Žinoma, kur kas labiau nei valgyti pilna burna jie tinkami patiekalams puošti, todėl nereikia visos lysvės melotrijų, tačiau vieną kitą daigą pasisodinti tikrai verta ir įdomu.
Auginimas
Ankstyvesniam derliui šie mažutėlyčiai agurkėliai auginami šiltnamiuose. Smulkios sėklelės (mažesnės už įprastas agurkų sėklas) sėjamos kovo–balandžio mėn. į daigyną. Melotrijos, kaip ir visi agurkai, nemėgsta persodinimo, todėl sėklos sėjamos į vazonėlius su durpiniu drėgnu substratu 1–2 cm gyliu. Pasėjus vazonėliai apdengiami polietilenu arba agroplėvele ir laikomi 24–
28 OC temperatūroje. Kiekvieną dieną plėvelė nuimama, pravėdinama, jei substrato paviršius išdžiūsta, sudrėkinama purkštuvėliu. Kai pasirodo daigeliai, plėvelė nuimama. Paskui daigeliai laistomi, kas septynias dienas tręšiami 0,1 proc. koncentracijos kalcio salietros tirpalu (10 g/10 l vandens), paskutinį kartą – kompleksinių trąšų tirpalu.
Šiltnamyje daigai sodinami tiesiai į gruntą (kas 70 cm tarp augalų ir 50 cm tarp eilių) arba į plastikines dėžes su paruoštu substratu iš kompostinės žemės, durpių ir smulkaus žvyriuko (2:1:0,2) ar į durpinį substratą daržovėms auginti. Pasodintų daigų antžeminė dalis apie dvi savaites neauga, iš pradžių formuojasi šaknynas – susidaro gumbas, panašus į bulvę. Paskui sparčiai pradeda augti stiebai ir lapija. Melotrijų lapai tris kartus mažesni nei agurkų, o atžalos gerokai didesnės.
Augalas vienanamis, išaugina ir moteriškuosius, ir vyriškuosius žiedus. Žiedai ryškiai geltoni, smulkūs, moteriškieji išsidėstę po vieną, o vyriškieji po kelis. Gausiau dera, kai žiedus apdulkina bitės.
Sėti į lysvę dar nevėlu
Afrikietiškieji agurkai taip pat auginami ir daržo lysvėje. Jie geriausiai auga priemolio ar priesmėlio derlingoje dirvoje, tręštoje mėšlu ar kompostu (10 kg/kv. m) arba po ankštinių daržovių – žirnių, pupelių, pupų, lęšiukų. Ankstyvesniam derliui sodinami šiltnamyje išauginti daigai, o vėlesniam – sėjamos sėklos. Tinkamiausias laikas sėjai ir daigams sodinti, kai pražysta alyvos ir žemė įšyla iki 10–12 OC. Daigai lysvėje sodinami 2 eilėmis, kas 70 cm tarp augalų ir 50 cm tarp eilių, kad lengviau būtų prižiūrėti. Lysvėje sėjama tankiau, nes ne visos sėklos sudygsta. Paskui daigeliai išretinami minėtais atstumais. Būtina įrengti atramas, nes ant žemės sugulę augalai beveik neauga ir nesuformuoja agurkėlių.
Pasodinus daigus, kol augalai dar nedideli, reikia ravėti, paskui vešliai augdami stelbia piktžoles. Kai žemės paviršius būna suplūktas, reikia papurenti, kad šaknys gautų oro. Laistoma gausiai, bet ne dažnai. Augalai nepakenčia užmirkstančios dirvos. Tręšiama kompleksinėmis trąšomis išbarstant arba laistoma jų 0,2 proc. tirpalu.
Melotrija, arba afrikietiškasis agurkas (Melotria Jacobra) – moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos liana, išauginanti mažus agurkėlius. Jos stiebai išauga iki 3–5 m aukščio, o į plotį augalas išsiplečia apie 2–3 m. Šių augalų tėvynė – Afrika, ten jie yra daugiamečiai, o mūsų auginami kaip vienmečiai. Afrikietiškieji agurkai – šviesomėgiai ir šilumamėgiai augalai. Lietuvoje auginami šiltnamiuose, daržo lysvėse, taip pat tinka balkonams, terasoms ir pavėsinėms papuošti. Lauke geriau auginti užuovėjoje.
Alpinistai
Afrikietiškieji agurkai auga greitai, gerai šakojasi, sparčiai plinta, lengvai ūseliais kimba prie atramų. Jiems nepakanka paprastų 1 m aukščio atramų kaip visiems agurkams, todėl reikia įrengti tvirtas ir aukštas (per 3 m) arba pritaikyti vielos tinklą. Iš pradžių stiebas apačioje apsukamas apie atramą, o paskui stiebai į jas kimba ūseliais. Augant laistoma, tręšiama 0,2 proc.
kompleksinių trąšų tirpalu. Augimo pradžioje reikia daugiau azoto, o prieš žiedų krovimą ir žydint – daugiau kalio ir fosforo. Arba 2–3 kartus galima patręšti rauginto mėšlo tirpalu (1:10).
Afrikietiškieji agurkai atsparūs ligoms ir kenkėjams, todėl augalų nereikia purkšti cheminiais preparatais. Agurkėliai užauga tiesiog ekologiškai. Jie pradeda derėti gegužės–birželio mėn., nelygu sodinimo laikas, o vaisius veda iki vėlyvo rudens. Auginant afrikietiškuosius agurkus mažuose konteineriuose ar dėžėse, jie pradeda derėti dviem savaitėmis anksčiau, nes greičiau susiformuoja požeminė dalis.
Dažnai skinant vaisius auga vis daugiau naujų agurkėlių. Nuo vieno augalo galima priskinti 5–7 kg žaliai margų vaisiukų. Pernokusių vaisių odelė sustorėja, dar labiau parūgštėja, tuo metu formuojasi sėklos. Jos ruošiamos taip pat, kaip ir kitų agurkų.
Vertikaliai apželdinti afrikietiškaisiais agurkais galima balkoną (tik neįstiklintą ir ne pietinę pusę – nuo karščio krinta žiedai), terasą, pavėsinę ar namo pietinę pusę (didesnė oro cirkuliacija nei balkone). Išaugusi žalia tanki sienutė su žaviais agurkėliais puikiai papildo kuriamą aplinką.
Dera iki rudeninių šalnų, paskui lapija pagelsta. Tuomet iškasamos „bulvytės“ (jos nėra valgomos) ir per žiemą laikomos vėsiame rūsyje smėlyje kaip ir morkos. Pavasario pradžioje, sėkmingai peržiemojus, matyti „bundančios akelės“. Atšilus orams jos sodinamos į atskirus indus, o išleidusios daigelius – į norimą vietą. Iš „bulvyčių“ augalai auga sparčiau ir anksčiau bei gausiau dera, nei pasėjus sėklomis.