Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų
komitetų delegacijos karinių galių didinimą Lietuvos kaimynystėje
esančioje Rusijos Karaliaučiaus srityje aptarė susitikusios Nidoje
sekmadienį.
Kalbėta, kaip šis didinimas įtakoja Rusijos santykius su
Baltijos valstybėmis, NATO ir ES, aptartas Baltijos valstybių
energetinio saugumo užtikrinimas bei Šiaurės ir Baltijos valstybių
bendradarbiavimo plėtros galimybės, praneša Seimo Ryšių su
visuomene skyrius.
Pasak pranešimo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai
pažymėjo, jog vis labiau stiprėjantys oficialūs Rusijos
aukščiausios politinės ir karinės vadovybės pasisakymai apie
šios šalies karinių galių stiprinimą pagrįstai kelia vis
didesnį kaimyninių šalių nerimą.
Pasisakydami už NATO atvirumą bendradarbiavimui su Rusija bei
didžiulę plataus NATO ir Rusijos bendradarbiavimo svarbą, Lietuvos,
Latvijos ir Estijos parlamentarai kartu pabrėžė, jog planuojant
NATO ir Rusijos bendradarbiavimo turinį bei praktinius jo aspektus
būtina atsižvelgti ir į pastaruoju metu vis dažniau girdimus
Rusijos politinės ir karinės vadovybės pareiškimus apie šios
šalies karinių galių didinimą.
Baltijos valstybių energetinio saugumo klausimams skirtoje
sesijoje Lietuvos delegacijai pristačius šalyje įgyvendinamus
suskystintų dujų terminalo bei Visagino atominės elektrinės
statybos projektus, kurių tikslas - užtikrinti energetinių
išteklių tiekimo diversifikaciją, parlamentarai pabrėžė, jog
kartu su politine būtina turėti omenyje ir ekonominę šių
projektų naudą visoms trims Baltijos valstybėms.
Lietuvos delegacija taip pat pristatė šalyje veikiantį
Energetinio saugumo centrą, kurį remiantis Čikagoje vykusio NATO
aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimais artimiausiu metu tikimasi
paversti NATO akredituotu kompetencijų centru, ir pakvietė Latvijos
ir Estijos pusę aktyviai dalyvauti šio centro veikloje.
Svarstydami Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo
plėtros galimybes Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai aptarė
Šiaurės ir Baltijos šalių kontaktus, bendradarbiavimą, tačiau
kartu pažymėjo, jog ir toliau šalims būtina dėti pastangas
siekiant pašalinti vis dar išliekančias kliūtis dar didesniam
Šiaurės ir Baltijos valstybių tarpusavio suartėjimui. Šiomis
kliūtimis įvardinti ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai,
geresnio vienas kito pažinimo bei bendro identiteto suvokimo stoka.
Baltijos šalių Užsienio reikalų komitetų narių susitikimas
yra tradicinis, jis vyksta kas pusmetį.