Valstybės vadovė interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė, kad
Teisėjų garbės teismo kreipimąsi dėl Kauno apygardos teismo
teisėjos Neringos Venckienės atleidimo atmetė, nes tuomet
N. Venckienė buvo tik aštriau pasisakiusi prieš teismą ir
teisėjus.
Šiuo metu, pasak prezidentės, situacija pasikeitusi, tačiau ji
tvirtino nenorinti vertinti N. Venckienės situacijos, nes dėl jos
teisinės neliečiamybės šiuo metu sprendžia Seimas, šalies
vadovės žodžiais, „kolektyvinė išmintis“.
„Stengiausi kiek įmanoma išlaikyti objektyvią poziciją, nes
esu Konstitucijos garantas. Matau įvairius teisėjus ir kai kurių
sprendimų kokybę, bet teismo sprendimai privalo būti vykdomi“, -
klausiama dėl teisėjos N. Venckienės likimo sakė prezidentė.
Savaitraštis klausė, kaip valstybės vadovė vertina tai, kad
prokurorai į Seimą dėl N. Venckienės neliečiamybės kreipėsi tik
po prezidentės viešint JAV pasakytų žodžių, jog teismų
sprendimus reikia vykdyti. Šalies vadovė atsakė, kad to nereikia
sieti, o pati istorija esanti ilga ir sudėtinga.
„To nereikia sieti. Ši istorija ilga ir sudėtinga - bylos dėl
jos prasidėjo dar 2008 metais, o šeimos konfliktas dėl mergaitės
tęsiasi nuo 2006 metų. Daugelis teisėsaugos grandžių - ir
tyrėjai, ir prokurorai, ir teismai - savo darbo neatliko tinkamai. Be
to, istorija labai politizavosi, o kai teisėsauga patiria didžiulį
politikų ir žiniasklaidos spaudimą, jos darbo kokybė dar mąžta,
darbas lėtėja“, - sakė prezidentė.
„Stengiuosi šios istorijos nekomentuoti, kad nedaryčiau įtakos
teisėsaugos institucijų darbui. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva eina
teisėsaugos nepriklausomumo link, ir ne tie laikai, kad aš ar koks
kitas politikas galėtų nurodinėti prokurorui ar teisėjui. Kai
atėjau į šį postą, pasakiau visoms teisėsaugos institucijoms,
kad jokių nurodymų nebus - jie turi dirbti savo darbą, o su
korupcija kovojančios institucijos visus matyti vienodai ir niekam
nedaryti išimčių. Vertinti teisėjos N. Venckienės situacijos dabar
nenorėčiau, nes vyksta procesas Seime, jos likimą sprendžia
kolektyvinė išmintis ir nenoriu šiam sprendimui daryti įtakos“, -
kalbėjo D. Grybauskaitė.
Klausiama, kodėl tąkart, kai po Teisėjų garbės teismo
kreipimosi sprendimas buvo jos rankose, jis buvo palankus
N. Venckienei, prezidentė pabrėžė, kad tuomet kreiptasi ne dėl
baudžiamosios, o drausminės atsakomybės.
„Anuomet buvo kita situacija - dėl drausminės, ne dėl
baudžiamosios atsakomybės, kitos buvo ir aplinkybės. Labai
griežtai vertinu teisėjų korupciją, girtavimą. Bet dėl šių
priežasčių Teisėjų garbės teismas per trejus mano kadencijos
metus nėra pasiūlęs atleisti nė vieno teisėjo, nors man dėl
teisėjo vardo pažeminimo teko atleisti net dvylika. Vienintelis
siūlymas per trejus metus buvo atleisti N. Venckienę ir vien todėl,
kad ji aštriau pasisakė prieš teismą ir teisėjus. Man didesni
nusikaltimai yra ne piktžodžiavimas, bet korupcija ir blogai
atliktas teisėjo darbas. Be to, tuo metu situacija buvo ne tokios
stadijos, kaip kad dabar. Pagal Konstituciją, jei Seimas leis
panaikinti teisinę neliečiamybę, bus įrodyta, kad teisėja padarė
nusikalstamą veiką ir įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis, ji bus
atleista“, - sakė šalies vadovė.
Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą, prašydama
panaikinti Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienės
neliečiamybę. Konstitucija numato, kad Lietuvoje teisėjas negali
būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti
kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be
prezidento sutikimo.
Pasak prokurorų, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys
leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 metų lapkričio 11 dieną
Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai
pažemino teisingumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono
apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimo, kuriuo
buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai
Laimutei Stankūnaitei, o šiemet gegužės 17 dieną trukdė
antstolei vykdyti teismo sprendimą, taip pat piktnaudžiavo vaiko
atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką. Be to, įtariama,
kad panaudodama fizinį smurtą, teisėja pasipriešino policijos
pareigūnui.
Prieš kelias savaites Kauno rajone, Garliavoje, mirusio Drąsiaus
Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra, kurią pastaruoju metu globojo teta
N. Venckienė, vykdant teismo sprendimą, dalyvaujant beveik pustrečio
šimto pareigūnų, buvo perduota motinai.
Anksčiau Teisėjų garbės teismas balandžio 18 dieną pasiūlė
prezidentei atleisti N. Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos
pareigų dėl jos viešų pasisakymų apie vadinamąją pedofilijos
bylą nagrinėjusius teisėjus Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė
nusprendė neatleisti N. Venckienės iš Kauno apygardos teismo
teisėjos pareigų, nes, šalies vadovės nuomone, Teisėjų garbės
teismo pasiūlyta sankcija yra neadekvati teisėjos prasižengimui.
N. Venckienė Panevėžio apylinkės teismui nutraukus vadinamąją
pedofilijos bylą žurnalistams teigė, kad tai padarę teisėjai yra
„korumpuoti kyšininkai“, kurie neva dengia „iškrypėlių klaną“.