KT nutarime konstatuoja, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją
atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą,
sunkų jų sveikatos sutrikdymą siekta apsaugoti ne vien tokias
konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens
neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai,
šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė.
Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, kad už žmogžudystę
baudžiama laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų. Nužudžius šeimos
narį ar artimą giminaitį gresia griežtesnė bausmė - nuo 8 iki 20
metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Analogiškai
griežtesnė bausmė numatyta ir už artimojo sunkų sveikatos
sutrikdymą.
„Asmenys, nužudę savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį
arba sunkiai sutrikdę jų sveikatą, nėra tokioje pačioje
padėtyje, kaip asmenys, padarę tokias pačias veikas, tačiau
nesusiję su nukentėjusiuoju šeimos ar artimos giminystės
ryšiais“, - sako Konstitucinis Teismas.
Pasak nutarimo, asmenys, nužudę savo artimąjį giminaitį ar
šeimos narį, kėsinosi ne vien į žmogaus gyvybę, jo asmens
neliečiamumą, bet ir į artimos giminystės santykius, šeimą,
motinystę, tėvystę, vaikystę, o skirtingo pavojingumo nusikaltimus
žmogaus gyvybei ir sveikatai padariusiems asmenims nustatyta
skirtinga baudžiamoji atsakomybė yra objektyviai pateisinama.
Nutarime konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčytomis
nuostatomis pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui
principas.
„Įstatymų leidėjas, ginčytuose punktuose nustatęs
griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nei už nužudymą ir sunkų
sveikatos sutrikdymą, diferencijavo baudžiamąją atsakomybę už
skirtingo pavojingumo nusikaltimus: už nusikaltimus, kuriais
kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir
į kitas konstitucines vertybes, nustatyta atitinkamai griežtesnė
baudžiamoji atsakomybė. Be to, tokios griežtesnės baudžiamosios
atsakomybės nustatymas reiškia pagrįstą jos diferencijavimą,
leidžia teismui parinkti teisingą bausmę. Taigi toks teisinis
reguliavimas atitinka konstitucinio teisinės valstybės principo
reikalavimus“, - teigia KT.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas,
atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą,
mastą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, gali
įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą ir už atitinkamas
nusikalstamas veikas nustatyti skirtingą baudžiamąją atsakomybę.
„Iš Konstitucijos išplaukia, jog žmogaus gyvybė, jo asmens
neliečiamumas, artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė,
tėvystė, vaikystė yra konstitucinės vertybės; konstitucinis
teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo
diskreciją asmenims, kurie kėsinasi į savo artimų giminaičių ar
šeimos narių gyvybę, sveikatą, nustatyti griežtą baudžiamąją
atsakomybę, kuri būtų diferencijuota atsižvelgiant į tokio
kėsinimosi pavojingumą“, - teigiama nutarime.
Bylą dėl atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių
konstitucingumo KT nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos
apeliacinio teismo, kurie suabejojo, ar nusikalstama veika, padaryta
artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, yra sunkesnė, nei
padarytoji kitam žmogui, prašymu.