Toks sprendimas priimtas praėjusį trečiadienį vykusiame Fondo
valdybos posėdyje, pranešė portalas ruvek.ru.
„Išskirta subsidija Antrojo pasaulinio karo veterano
A. Kardanovskio gynybai teismuose, kurį Lietuvos valdžia įtaria
tarnybinais nusikaltimais, neva įvykdytais Lietuvos SSR teritorijoje
1949 metais“, - rašoma pranešime.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
administruojamoje svetainėje kgbveikla.lt yra pateikta išsami
A. Kardanovskio tarnybinė biografija.
Pasak šios svetainės, A. Kardanovskis 1946-1947 metais ir 1951
metais dalyvavo kovinėse operacijose prieš Lietuvos partizanus.
Šio asmens tarnyba sovietų represinėse struktūrose prasidėjo
1940 metais, kuomet jis tapo NKVD ypatingojo skyriaus Orlovo karinės
apygardos operatyviniu įgaliotiniu.
1946-1947 metais A. Kardanovskis dirbo MGB tardytoju Lietuvos SSR,
vėliau užėmė vadovaujančias pareigas šioje tarnyboje.
Nuo 1954 iki 1980 metų pabaigos A. Kardanovskis ėjo įvairias
vadovaujančias pareigas Lietuvos KGB.
Šiuo metu A. Kardanovskiui yra 95 metai.
Tėvynainių, gyvenančių užsienyje, paramos ir teisių gynimo
fondas buvo įsteigtas pernai Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo
įsakymu.
Sovietų represinių struktūrų veiklą Lietuvoje tyręs
istorikas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas
Arvydas Anušauskas BNS sakė, jog jam neteko susidurti konkrečiai su
duomenimis apie A. Kardanovskį, tačiau pridūrė, jog šio asmens
tarnybos pobūdis ir laikas leidžia spėti, kad jis gali būti
prisidėjęs prie trėmimų.
Jis pažymėjo, jog Rusijos parama buvusiam sovietinio saugumo karininkui parodo šios šalies vertybines nuostatas.
„Tenka tiktai apgailestauti, kad Rusija niekaip neįvertina savo
pačios istorijos, nes tie žmonės, kurie dalyvavo organizuojant
terorą, organizavo terorą ne tik prieš lietuvius, bet prieš
pačius rusus. Kyla klausimas, ar jie lygiai taip pat gins ir jei
Rusijoje būtų iškelta buvusio gulago kalinio byla prieš buvusį jo
kankintoją? Ar jie pasiruošę ir tuos žmones ginti? Aš manau, tai
rodo daugiau jų vertybinę orientaciją“, - sakė A.Anušauskas.
Parlamentaras taip pat pridūrė, kad A. Kardanovskio įvardijimas
Antrojo pasaulinio karo veteranu nebūtinai reiškia, kad jis iš
tikrųjų buvo fronte.
„Buvusiems MGB (sovietų saugumo ministerijos - BNS) darbuotojams,
nebuvusiems fronte taip pat buvo suteikiami veteranų statusai. Šiuo
konkrečiu atveju aš negaliu pakomentuoti, bet, pavyzdžiui,
Lietuvoje 80 - aisiais metais stribams, kurie jokiame fronte niekada
nebuvo, buvo suteikti Antrojo pasaulinio karo veteranų statusai“, -
kalbėjo A. Anušauskas.
1944 metais prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Lietuvoje
kilo ginkluotas pasipriešinimo judėjimas, kuriame iki 1953 metų
dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. partizanų. Šiuo laikotarpiu
žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir
rėmėjų.
1941 metų birželį Lietuvoje pradėtos masinės represijos,
kurias vykdė Sovietų Sąjunga. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos
ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose
įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.