„Dabar vaikai jau nurimę, situacija stabilizavosi. Gyvenimas eina įprasta vaga. O mes, suaugusieji, turime būti atidesni“, - tvirtino G. Letukienė.
Kraupus dvylikametės žingsnis supurtė ramų Telšių vaikų globos namų gyvenimo ritmą. „Buvome sukrėsti – tiek darbuotojai, tiek vaikai. Galime pasidžiaugti psichologais, kurie tuoj pat po įvykio atvažiavo iš Vilniaus, taip pat vietinių tarnybų specialistai – jie konsultavo mus, dirbo su vaikais, su šeima, darbuotojais“, - pasakojo šiuo metu laikinai įstaigos vadovo pareigas einanti moteris.
Anot jos, pradžioje šokas buvo didžiulis, pora ar tris mėnesius vaikai ir auklėtojai liūdėjo, pyko, ieškojo atsakymų. Vaikai buvo siunčiami kurį laiką praleisti sanatorijose. „Su laiku viskas eina į priekį, vaikai apsiprato. Mergaitės šeimynai, aišku, sunkiau. Jie prisimena mergaitę, važiuoja į kapines aplankyti jos kapo“, - sakė G. Letukienė.
Iškart po nelaimės globos namų darbuotojai iš vaikų gaudavo įvairių ženklų, kad jie taip pat gali ryžtis beprotiškam žingsniui. Kiti protestuodami grasindavo, kad pasielgs taip pat. Tačiau, pasak pašnekovės, šiandien situacija stabilizavosi, panašių kalbų nebeliko.
- Kodėl, jūsų manymu, vaikai pasirenka nutraukti savo gyvybę?, - lrytas.lt paklausė G. Letukienės.
- Manau, kad tai ateina iš šeimos. Jie atsineša kažką labai skaudaus ir patys nesusitvarko. Tai nėra dalykas iš išorės. Širdelėje giliai vaikas dėl visko išgyvena ir nešioja tuos sunkius jausmus. Suaugusieji dėl visko išgyvena, vaikai – dar labiau.
- Kaip galima padėti tokiems vaikams?
- Kai vaikai užsidarę, reikia mokėti su jais kalbėti. Manau, kad daugeliu atvejų mes, suaugusieji, to nemokame. Mums reikia daug mokytis klausytis vaikų. Ir klausytis, ir pasakyti, kas reikalinga, kas padėtų.
Ypač reikalingi specialistai – psichologai. Labai reikia, kad jie dirbtų įstaigose, tokiose, kaip mūsų. Juk yra skirtumas, kada su vaikais dirba profesionalus psichologas, o kada – pedagoginį išsilavinimą turintis žmogus.
- Ar lengva rasti specialistų, galinčių dirbti su vaikais?
- Mūsų psichologė pavasarį išėjo auginti vaikelio. Specialisto ieškojome porą mėnesių. Gal Vilniuje yra daugiau norinčių ir galinčių dirbti, bet mums rasti specialistą yra problema. Dabartinę psichologę radome per jos tėvus, ji Kaune studijavo psichologiją, praėjusią vasarą baigė ir po studijų grįžo į Telšius.