Šiuo metu vyksta aplinkkelio, sujungsiančio Oslo gatvę Lazdynuose su Ukmergės plentu, II-ojo etapo darbai. Tiesiama 2,84 kilometrų atkarpa nuo L. Asanavičiūtės gatvės iki Ozo gatvės. II-jo etapo darbus tikimasi užbaigti iki 2013 metų.
Vakarinis aplinkkelis tiesiamas mikrorajonuose (Lazdynuose, Karoliniškėse ir Pilaitėje) link Ukmergės plento. Iki kitų metų pabaigos planuojama įrengti dviejų lygių sankryžas, pastatyti du viadukus.
Aplinkkelis numatytas kaip integruoto transporto koridorius, kuriuo patogiau, išvengdami spūsčių vilniečiai važinėtų tarp centro ir miegamųjų rajonų, čia bus palankios sąlygos šiuolaikiškam, greitam viešajam transportui.
Vakarinis lankstas ypač patogus važiuojantiems iš Kauno, nes nebereikės gaišti riedant į miestą ar atgal Savanorių prospektu. Nuo Panevėžio pusės Minsko link judantiems vilkikams nebereikės važiuoti per Vilnių, taigi jie nebeužkimš eismo sostinėje.
Bet savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Bendrojo planavimo skyriaus vyresnysis specialistas Vidualdas Valeika perspėjo, kad vien Vakarinis apvažiavimas transporto grūsties problemų neišspręs, jei į aplinkkelių sistemą nebus įjungtos pagrindinės Vilniaus miesto transporto arterijos.
„Aplinkkelis gali nusiurbti nuo sostinės centrinės dalies 3-4 tūkst. transporto priemonių per dieną, išvaduoti nuo grūsčių Geležinio vilko, T. Narbuto, Ozo, Kalvarijų gatves. Bet svarbu, kad su aplinkkeliu būtų sujungtos skersinės gatvės, tokiu būdu atlaisvinamos labiausiai apkrautos transporto arterijos. Vakarinis lankstas pats savaime bus patogus važinėjantiems tarp Kauno ir Vilniaus, nuo mieto nukreips sunkvežimių srautą, bet patys vilniečiai, važinėjantys iš vienos miesto dalies į kitą, didelio pagerėjimo nepajus“, – kalbėjo V. Valeika.
Brangaus integruoto transporto koridoriaus finansavimas ir yra vienas galvos skausmų. Nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios prasidėjusius sostinės vakarinio aplinkkelio antrojo etapo darbus iki šiol finansavo pats Vilniaus miestas. Kaip žinia, sostinės biudžetas šiais metais kaip niekada anksčiau kuklus.
Jeigu pritrūks lėšų, darbai užsitęs, aplinkkelis nebus deramai įtrauktas į visą Vilniaus eismo infrastruktūra. Iš važiuoti iš miesto, ypač iš šiaurinių ir vakarinių mikrorajonų bus paprasčiau, bet greičiau, išvengiant spūsčių, mieste važinėti nepavyks.
Vis tik yra vilčių, kad blogiausio varianto išvengsime – metų pradžioje ES patvirtino suteiksianti paramą Vakarinio lanksto statybos projektui, kurį planuojama baigti iki 2014 metų gegužės mėnesio, kai bus nutiesta atkarpa nuo Ozo iki Ukmergės gatvės. Jam įgyvendinti iš viso skirta 154 mln. litų, iš kurių 141 mln. litų – ES lėšos.
Vakarinio aplinkkelio sėkmė priklausys ir nuo to, kokie bus naujos vyriausybės santykiai su Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybės koalicija, nes reikės iš savininkų išpirkti arba mainyti į kitą vietą žemę, reikalingą naujajam transporto koridoriui. Vilniaus mero santykiai su šalies valdžia dabar nėra patys geriausi, o sėkmingai nutiesti aplinkkelį be Vyriausybės paramos neįmanoma.
Seimo konservatoriai buvo apkaltinę A. Zuoką, kad jis aplinkkeliui reikalingą žemę ketina išmainyti į brangesnę kitoje vietoje, taip miestui bus padaryta materialinė žala. A. Zuokas atsikirto sakydamas, kad jokių neteisėtų sandėrių nebus, nes savivaldybė net neturi teisės rengti žemės aukcionų.
Dabar po truputį šalinama dar viena kliūtis: ardomos antžeminės elektros perdavimo linijos, bus klojami požeminiai kabeliai.
Aplinkkelio tiesėjams tenka susidurti ir su nepatenkintais Karoliniškių ir Pilaitės gyventojais: jie skundžiasi, kad jų būstas paskendęs dulkėse, gatvėse nėra kuo kvėpuoti, nuo ankstaus ryto miegą trikdo riaumojantys sunkvežimiai.
Tačiau labiausiai skundžiamasi dėl to, kad visi automobiliai, atvažiuojantys nuo Gariūnų, iš Kauno, dabar važiuoja L. Asanavičiūtės gatve. Ryte gyventojai negali išvažiuoti į darbą, nes neįmanoma įsiterpti į eismo srautą iš mažesnių gatvelių.
Karoliniškių seniūnė Violeta Gedminaitė siūlė laikinam naudojimui sutvarkyti Sietyno gatvę, ja galėtų važiuoti dalis automobilių . Bet šiam sumanymui pasipriešino greta įsikūrę vaikų darželiai.
Būtent statybų triukšmo išvarginti Karoliniškių ir Pilaitės gyventojai labiausiai laimės, nutiesus aplinkkelį, besidriekianti prie jų mikrorajonų. Karoliniškėse ir Pilaitėje gyvenantys vilniečiai galės greitai išvažiuoti iš miesto ir grįžti į namus, aplenkę labiausiai apkrautas sostinės gatves.