Estijos Pernu tardymo izoliatoriuje – lietuvių konclageris

Sankcijos suimti lietuvius duodamos iš karto 6 mėnesiams. Pašnekovės vyras kaltinamas pagal estų baudžiamojo kodekso 199 straipsnį – paprasta eilinė transporto priemonės vagystė. „Estui tai užtruktų daugiausiai du mėnesius. O lietuviui – dabar ten yra apie 20 lietuvių – 6 mėnesiai. O sąlygos sudarytos tokios, kad 4 kv. m kamerytėje jie sėdi po du. Ten praktiškai belangė ir visiškai nėra sąlygų išeiti į kiemą. Tuos šešis mėnesius žmogus visiškai neišeina į gryną orą ir neturi jokio kontakto su pasauliu“, - pasakoja moteris.

Į apklausas sulaikytieji vedami ten pat koridoriais, tad net ir tokiu būdu neturi galimybės įkvėpti oro gurkšnio. Lietuviai neišlaiko tokių sąlygų ir bando pasikarti ar persipjauti venas. „Aš suprantu, kad tai nusikaltimą padaręs asmuo. Bet jie gi žmonės“, - sako pašnekovė ir prisimena vieno estų prokuroro apie lietuvius pasakytus žodžius : „Aš juos supūdysiu“.

Lietuvis – pasak žmonos, jis „nebuvo šventas“, bet anksčiau su teisėsauga bėdų neturėjo – iš namų išėjo iškart po Naujųjų metų, sausio pirmąją dieną „porai valandų su kažkuo susitikti“.

„Išvažiavo dviems valandoms, ir tik po dviejų savaičių gavau informaciją visai iš kitų šaltinių, - pasakoja Estijoje įkalinto lietuvio žmona. - Nei per ambasadą, nei per užsienio reikalų ministeriją niekas nepranešė. Jie ten buvo uždaryti, o mes per dvi savaites juos net „palaidojom“. Po to pradėjom galvoti, ką daryti. Inicijavome tarptautines paieškas per pažįstamus, policijos komisariatus ir patys išsiaiškinome, kad jie yra suimti Estijoje 6 mėnesiams“.

Vyras buvo suimtas sausio 2 dieną, tad liepos 2 dieną, žmonos skaičiavimais, jo suėmimo sankcija turėtų baigtis. Bet sulaukti vyro Lietuvoje ji nesitiki - vienas advokatas pasakė, kad prokurorai lietuvių nepaleis iki teismų. Už automobilio vagystę lietuviui gresia nuo baudos iki 5 metų kalėjimo.

Moteris norėtų, kad jos vyrą bent jau išvežtų kur nors kitur – pavyzdžiui, Taline, jos žiniomis, suimtieji laikomi kur kas civilizuotesnėmis sąlygomis, valandai išleidžiami į kiemelį ar pasportuoti. Tačiau lietuviai laikomi būtent Latvijos pasienyje esančiame Parnu. „Nežinau, ar atsitiktinai, ar sąmoningai, žinant, kad ten yra nežmoniškos sąlygos“, - sako pašnekovė.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovo Mindaugo Lašo, jokio ypatingo lietuvių nusikalstamumo padidėjimo Estijoje nevyksta.

Lietuvos ambasadai Estijoje yra žinoma apie 21 Estijoje 2011 m. sulaikytą Lietuvos pilietį ir 14 sulaikytų šiais metais. „Atstovybė apie sulaikytą pilietį yra informuojama tik esant jo sutikimui“, - pabrėžia M. Lašas. Neoficialiais duomenimis, 2011 m. 138 Lietuvos piliečiai buvo įtarti nusikalstama veika Estijoje (o 2010 m. – 180). „Palyginus penkis šių metų mėnesius ir tą patį praėjusių metų laikotarpį, jaučiamas tik nežymus sulaikytųjų skaičiaus padidėjimas“, - sako Užsienio reikalų ministerijos atstovas.   „Nusikalstama veika, kuria dažniausiai įtariami sulaikyti Lietuvos piliečiai - eurų padirbinėjimas, pinigų pasisavinimas sukčiaujant (dažnai skambinama telefonu, pranešama, kad atsitiko nelaimė, reikia sumokėti, kad būtų išvengta nemalonumų), vairavimas neblaivios būklės sukeliant autoįvykį, vagystė ir dalyvavimas nusikalstamoje grupuotėje. Taip pat keli lietuviai sulaikyti pagal kitų užsienio valstybių išduotus Europos arešto orderius. Daugiausia yra sulaikoma įtariant vagystėmis. Paskutinė išaiškinta grupuotė, kurios keturi asmenys buvo sulaikyti balandžio pradžioje, kai pervežinėjo vogtas mašinas“, - aiškina M. Lašas.

Lietuvių sąlygos – ne blogesnės   Estijoje iš pradžių įtariamasis yra sulaikomas 48 valandoms, tuomet būna teismo posėdis, kurio metu yra svarstomas sulaikymo pratęsimo klausimas. Nusprendus teigiamai, paprastai areštas pratęsiamas 6 mėn.   M. Lašo teigimu, Lietuvos ambasada Estijoje visuomet reaguoja į gaunamus sulaikytųjų ir jų artimųjų kreipimusis. Labai dažnai kreipiasi sulaikytųjų motinos. „Vien šiais metais sulaikytų Lietuvos piliečių klausimu ambasada apie 20 kartų oficialiai kreipėsi į Estijos teisingumo ministeriją, Generalinę prokuratūrą, areštinės namų arba kalėjimų vadovybę“, - sako M. Lašas.

„Ambasadą pasiekianti informacija apie suimtuosius tikrinama susisiekus su bylos tyrėju, areštinės namų arba policijos atsakingais asmenimis, taip pat ir su sulaikytiems paskirtais advokatais. Gauta informacija perduodama artimiesiems, paprastai - bendraujant telefonu arba el. paštu“, - tikina Užsienio reikalų ministerijos atstovas, nors su lrytas.lt bendravusi sulaikyto lietuvio žmona teigė iš ambasados darbuotojų sulaukusi tik abejingumo su potekste „taip jiems ir reikia“.   Pasak M. Lašo, dažniausi sulaikytųjų nusiskundimai būna dėl blogų laikymo sąlygų, tinkamos medicininės pagalbos trūkumo, maisto, draudimo bendrauti su artimaisiais. „Pastarasis draudimas bendrauti yra taikomas beveik visiems sulaikytiems, tačiau jie toliau gali bendrauti su ambasada, kuri paprastai perduoda artimiesiems įvairius sulaikytųjų prašymus“, - sako ministerijos atstovas.

„Iki šiol nebuvo nustatyta, kad Lietuvos piliečiai būtų kalinami prastesnėmis sąlygomis negu estai ar kad kalėjimų sąlygos Estijoje būtų prastesnės negu Lietuvoje, - tvirtina M. Lašas. - Tuo pačiu norėtume priminti, kad konsulinis pareigūnas negali teikti vertimo paslaugų, juridinių konsultacijų ar atstovauti teisme, reikalauti geresnių kalinimo sąlygų, nei turi kalintys tos valstybės piliečiai, ar kištis į teismų darbą“.