Kaip pranešė LNK žinios, juos turėsiančios prižiūrėti
tarnybos skambina pavojaus varpais, kad dėl lėšų trūkumo jie
negalės paleistųjų tinkamai prižiūrėti.
Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo
bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacija
vykdoma lygtinai nuteistiems ar lygtinai iš įkalinimo įstaigos
paleistiems asmenims.
Įstatyme numatyta, kad nuteisto arba probuojamo asmens buvimo
vietos kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis laikoma
intensyvia priežiūra. Ji galės būti vykdoma tris mėnesius ir
pratęsta ne ilgiau kaip iki metų.
Skaičiuojama, kad apie 3000 nuteistųjų jau mažiau nei po
mėnesio galės prašytis į laisvę. Tačiau juos turėsiančios
prižiūrėti tarnybos skelbia, kad neturi pinigų tinkamai
priežiūrai. Profsąjungos pirmininkas sako, kad situacija
apgailėtina - regioninės pataisos inspekcijos turi vos po 5 – 6
apmokytus pareigūnus. Jis prašo Probacijos įstatymą (priimtą
praėjusių metų gruodį - BNS) atidėti keleriems metams.
„Artėjantys rinkimai gal neleidžia ir politikams prisipažinti,
kad lėšų truks. (…) Aišku galima daryti bet kaip, bet suprantat
“bet kaip” gali darbą paversti niekais“, - sakė Pataisos
inspekcijų darbuotojų profsąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus.
Kalinių globos draugijos pirmininkas sako, kad kaliniai
streikuos, jeigu Probacijos įstatymas nuo liepos neįsigalios.
„Kaliniai netylės, jeigu nebus probacijos, ji bus sulaikyta arba
iš baimės niekas nieko neišleis, kaliniai streikuos“, - kalbėjo
Kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.
Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis tikina, kad probacijos
įstatymo įgyvendinimui pasirengta pakankamai gerai, o įstatymo
įsigaliojimas nebus atidėtas.
„Idealiomis sąlygomis galbūt ir daugiau išteklių reikia ir
kompetencijos, bet ką turime šiandien didelių grėsmių nematome.
Paleisti pagal Probacijos įstatymą turės per 15 dienų
įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, pranešti
Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją vietą, vykdyti probacijos
sąlygas ir individualiame priežiūros plane numatytas priemones.
Praėjusių metų gruodį Seime priimant įstatymą buvo teigiama,
jog šia priemone siekiama užtikrinti veiksmingą nuteistųjų
resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvus.
Įstatyme numatyta, kad probuotojas sudaro individualų probuojamo
asmens priežiūros planą. Jis turi sumažinti riziką nuteistajam
nusikalsti, motyvuoti jį integruotis į visuomenę, padėti tenkinti
dvasinius ir socialinius poreikis, lavinti socialinius įgūdžius.
Plane turi būti numatyta psichoterapija ir psichologinė pagalba,
jeigu ji būtina.
Įstatymu probuotojai įpareigoti savo globotinius konsultuoti ir
tarpininkauti tvarkant asmens ar kitus dokumentus, ieškant būsto,
nukreipiant į socialinių paslaugų įstaigas, padedant įsidarbinti,
skatinant lavintis ir kt.
Kai kuriems parlamentarams jau priimant įstatymą pernai kilo
abejonių, ar kitąmet užteks pinigų įstatymui įgyvendinti,
tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai garantavo, kad
įstatymui įgyvendinti jau pasirengta.
Lietuvos valdžios atstovai ne kartą yra sakę, kad būtina imtis
priemonių mažinti nuteistųjų skaičių, nes pagal šį rodiklį
Lietuva yra tarp pirmųjų Europoje.