Palangos apylinkės teismas gavo G. Jackos šeimos prašymą iš naujo nustatyti pastato naudojimo tvarką tarp bendraturčių.
Savo ieškinyje kurhauzo bendraturčiai prašo jiems perduoti savivaldybei priklausančios mūrinės pastato dalies antrąjį aukštą ir pietinę verandą.
Už tai Jackos savivaldybei siūlo priskirti jų valdomą 96 kv. m ploto medinės pastato dalies dalį ir šiaurinę verandą.
G. Jackai atiteko didesnė dalis
Po 2002 metų rugpjūčio pabaigoje įvykusio gaisro kurhauzo bendraturčiai – Palangos savivaldybė ir G. Jacka ir tada dar gyvas grafas A. Tiškevičius – pastatą pasidalijo dar 2003 metų gegužės mėnesį teismo patvirtinta taikos sutartimi.
Pagal ją savivaldybei atiteko mūrinė pastato dalis, šalia jos esanti 86 kv. m ploto patalpa bei pietinė veranda – iš viso 532 kv. m pastato ploto.
G. Jackai ir A. Tiškevičiui liko medinė pastato dalis ir likusios kurhauzo dalys – 609 kv. m.
Nors gaisras buvo labiau nuniokojęs medinę pastato dalį, abi šalys pripažino, kad tarp jų padalytų pastato dalių vertė yra vienoda.
Panoro naujų pastato dalybų
Tačiau po dalybų praėjus devyneriems metams G. Jacka pasijuto nuskriaustas, nes dabar liko tik medinės dalies pamatai.
2010 metų vasaros pabaigoje kilus audrai išgriuvo jam priklausančios medinės pastato dalies sienos fragmentas.
Siekdama išvengti nelaimės avariją tyrusi komisija G. Jacką įpareigojo nedelsiant pašalinti pavojingai pasvirusią vakarinę sienos dalį ir rekomendavo nuardyti likusias medines pastato konstrukcijos liekanas.
Tai padaręs G. Jacka dabar teigia, kad šitaip sumenko jam priklausančios pastato dalies vertė, todėl visas kurhauzas turėtų būti perdalytas.
Be to, palangiškis atkreipė dėmesį, kad 2003 metų pastato pasidalijimo sutartį viešajame registre savivaldybė įregistravo tiktai šiemet.
Anot jo, todėl 2005 metais atsiradusioms naujoms kurhauzo bendraturtėms: G. Jackos žmonai ir trims jo dukterims prieš devynerius metus sudaryta pastato naudojimosi tvarka nėra privaloma.
Dabar beveik trečdalį pastato bendrai valdančios naujos bendraturtės esą turi teisę ne į tėvui priklausiusią medinę pastato dalį, o į visą kurhauzą.
Valdžia atmeta pretenzijas
Tokius G. Jackos norus išgirdę Palangos vadovai neatsistebi bendraturčio įžūlumu.
„Kodėl G. Jacka naujo padalijimo klausimo nekėlė prieš pusantrų metų, kai tik nusigriovė savo pastato dalį? Mūrinė dalis jam parūpo tada, kai realiai pradėta atstatyti šią dalį”, – piktinosi savivaldybės juristas Vytautas Korsakas.
G. Jacka teismui teigia, kad nugriovus medinę dalį jis nebeturi realaus turto, kurį būtų galima valdyti. Bet teisininkas atkreipė dėmesį, jog ir savivaldybei priklausanti pastato dalis yra labai sunykusi ir realiai nebuvo valdoma.
Be to, 2003 metų gegužę sudarytą taikos sutartį G. Jacka įregistravo jau po kelių mėnesių.
„Naujiems bendraturčiams apie ją buvo žinoma – juo labiau kad tada dviem nepilnametėms dukterims atstovavo pats G. Jacka. Tokias pretenzijas galėtų reikšti nebent savivaldybės pusėje atsiradę nauji bendraturčiai”, – aiškino V. Korsakas.