Antradienį Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys parlamentui taip pat pristatė Valstybinės kalbos inspekcijos, Vietos savivaldos įstatymų, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriais siekiama tobulinti valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės sistemą.
Kaip pažymima aiškinamajame rašte, dabartinė valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės sistema, kurią sudaro du savarankiški, jokiais valdymo santykiais nesusieti lygmenys - valstybės (Valstybinė kalbos inspekcija) ir savivaldybių (savivaldybių kalbos tvarkytojai), neužtikrina kontrolės kokybės ir visuotinumo.
Siūlomomis pataisomis numatoma įtvirtinti, kad Valstybinė kalbos inspekcija savo funkcijas vykdytų per teritorinius skyrius - valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą savivaldybių teritorijose kontroliuotų kalbos inspektoriai.
Tikimasi, kad priėmus teikiamas nuostatas būtų sukurta veiksminga, vientisa ir lanksti valstybinės kalbos vartojimo ir jos taisyklingumo kontrolės sistema. „Dabartinė Valstybinė kalbos inspekcija ne tik vykdytų tų viešojo valstybinės kalbos vartojimo sričių, kurioms netaikytinas teritorinis principas, kontrolę, bet ir vykdytų kontrolės proceso valdymo bei koordinavimo funkciją, stiprintų kontrolės metodinę bazę, atliktų visuomenės kalbinės elgsenos stebėseną, būtiną kalbos politikos strategijai tobulinti“, - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo pakeitimais taip pat numatoma patikslinti Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko skyrimo tvarką.
Pagal siūlomas pataisas, kalbos inspekcijos viršininkas į pareigas būtų priimamas ir atleidžiamas iš jų kultūros ministro. Kalbos inspekcijos vadovo, kuris privalėtų turėti aukštąjį universitetinį lituanistinį išsilavinimą, kadencija truktų 4 metus, ir jis galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.
Pritarus pristatytiems projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data - birželio 14 d.