„Kaliningrade ir be atominės elektrinės kitų elektros energijos
gamybos pajėgumų yra pakankamai pačiai Kaliningrado sričiai. Aš
ne vieną kartą esu klausęs ir aukščiausių Rusijos vadovų - ir
Rusijos ministro pirmininko Putino (Vladimiro Putino - BNS), kol jis
buvo ministru pirmininku, kokiems tikslams yra statoma Kaliningrade
atominė elektrinė, kur yra rinkos, kurioms bus parduodama ta
perteklinė elektros energija. Niekada nesu gavęs aiškaus atsakymo“,
- trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, abu AE projektai - tiek Kaliningrade, tiek
Baltarusijoje - buvo pradėti vystyti kaip konkurenciniai projektai
Baltijos valstybių statomai Visagino atominei elektrinei.
„Matėme iš pat pradžių, kad visą laiką buvo bandoma
nuosekliai tuos projektus realizuoti kaip projektus, kurie galimai
galėtų stabdyti Visagino atominės elektrinės projekto vystymą“, -
kalbėjo A. Kubilius.
Kartu jis pabrėžė, kad strateginio investuotojo į Visagino
atominę elektrinę - Japonijos koncerno technologija atitinka
„aukščiausius technologijų standartus“
„Kokios nors kalbos, kad „Hitachi“ technologijos nėra
aukščiausio standarto, tai visiškai nepagrįstos kalbos, tai yra
grynai propagandinės kalbos. Noriu dar sykį pakartoti „Hitachi-
General Electric“ technologija, taip vadinama 3 plius klasės
technologija, yra aukščiausio saugumo standarto technologija“, -
sakė A.Kubilius.
Baltarusija naują atominę jėgainę ketina statyti Gardino
srityje, Astrave, už 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, jį su
Rusijos finansine pagalba Baltarusija tikisi įgyvendinti iki 2018
metų. Tuo metu pati Rusija jai priklausančioje tarp Lietuvos ir
Lenkijos įsiterpusioje Kaliningrado srityje stato kitą atominę
elektrinę, kurią tikisi pradėti eksploatuoti 2017 metais.
Lietuva teigia, kad Kaliningrade ir Baltarusijoje įgyvendinami
projektai kelia abejonių dėl poveikio aplinkai ir neatitinka
tarptautinių konvencijų reikalavimų.
Tuo tarpu Lietuvos Seimas pradėjo svarstyti naujos AE Koncesijos
sutarties projektą ir kitų projektui įgyvendinti svarbių
dokumentų paketą, kurį priėmus vėliausiai iki birželio 28 dienos
planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija
„Hitachi“ dėl maždaug 16-18 mlrd. litų vertės projekto
įgyvendinimo.
Koncesijos sutarties projektas numato, jog strateginis
investuotojas Japonijos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20
proc. naujos branduolinės jėgainės valdymo įmonės akcijų.
Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvijai turėtų atitekti 20
proc., o Estijai - 22 proc. būsimos AE valdymo įmonės akcijų.
Naują atominę elektrinę tikimasi pastatyti iki 2020-2022 metų.
