Taip VSD generalinis direktorius spaudos konferencijoje
trečiadienį atsakė į klausimą, ar minėta situacija nėra
kurstoma Lietuvai priešiškai nusiteikusių jėgų iš trečiųjų
valstybių, suinteresuotų nestabilumu šalyje.
„Pirmas dalykas, VSD su Garliava nieko bendro neturi, nežiūrint
į tai, kad visi labai įsivaizduoja, kad Garliava tai VSD būstinė.
Antras dalykas, dėl priežasčių, čia, manau, yra pavyzdys, kaip
buitinio-socialinio pobūdžio konfliktai gali daryti problemas
valstybėj“, - Seime surengtoje spaudos konferencijoje VSD veiklai
pristatyti sakė G. Grina.
Neoficialiomis žiniomis, prieš dukters grąžinimą Laimutei Stankūnaitei, VSD prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo pateikęs pažymą apie tai, kas Garliavoje "braižo" schemas, kaip derėtų elgtis, kai atvažiuos policija, antstolė ar kiti pareigūnai. Politiniuose kuluaruose kalbama, kad tarp tų "strategų" buvo pastebėti artimai su konservatorių partija susiję ir tam tikrose istorijose pagarsėję asmenys.
Klausiamas, ar tiesa, jog šalies vadovei D.Grybauskaitei buvo teikiamos
pažymos dėl įvykių Garliavoje, kas organizuoja pasipriešinimą ir
protestus, G. Grina atsakė, kad valstybės vadovams pažymos yra
teikiamos pagal įstatymus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (SNSGK) pirmininkas Arvydas
Anušauskas atsakymą papildė teigdamas, jog atskirų pažymų kuriam
nors vienam iš valstybės vadovų nėra - vienodas gauna keliolika
žmonių.
„2010 metais pakeista užduočių davimo tvarka, ir tų produktų,
kurias sukuria žvalgybos tarnybos, teikimas yra susistemintas, ir mes
politikai matom tą pačią informaciją. Jei kalbat apie specialią
kažkokią - yra informacija įslaptinta, kuri teikiama ar apžvalgų
pavidalu, ar atskira apžvalga, jei yra reikalas, bet tą informaciją
mato ne vienas, ne du, tiesiog sprendimus priimantys politikai,
keliolika žmonių, ar daugiau, jei gauna ir komitetas“, - sakė
A. Anušauskas.
Kauno rajone Garliavoje teismo sprendimu teisėjos Neringos
Venckienės globojamą mažametę mergaitę perdavus jos motinai
L.Stankūnaitei, su tokiu sprendimu nesutinkantys žmonės
pradėjo rinktis į nesankcionuotas protesto akcijas.
Vis dar ieškoma CŽV kalėjimo
Pristatant praėjusių metų VSD ataskaitą Seime, nebuvo apeita ir ne vieną pareigūną, o tarp jų ir buvusį departamento vadovą Povilą Malakauską iš posto išvertusi, garsioji CŽV kalėjimų tema, kuri buvo itin aktuali pačiai prezidentei D.Grybauskaitei.
"Prieš mėnesį Europos Komisijos delegacija vėl akivaizdžiai Lietuvoje ieškojo (CŽV kalėjimo -- Red.) ir vėl akivaizdžiai nieko nerado", -- pastebėjo G.Grina.
Jam antrinęs SNSGK vicepirmininkas Vytautas Bogušis pridūrė, jog dažnai žiniasklaidos rodomas pastatas Vilniaus pakraštyje esančioje Antavilių vietovėje yra VSD mokymo centras, o ne -- tariamas CŽV kalėjimas ar jam tinkančios patalpos.
Iš Prezidentūros ne kartą buvo pasigirdę užuominos, kad vadinamajame CŽV kalėjimo skandale, D.Grybauskaitei nelabai patiko VSD vadovo G.Grinos, ne itin pritariančio jos idėjai iš po žemių "iškasti" tą kalėjimą, laikysena. Būta net kalbų, kad G.Grina gali ir nebaigti kadencijos VSD vadovo poste ir esą bus netrukus išsiųstas į kokią nors Lietuvos diplomatinę atstovybę.
"Jau esu dirbęs Lietuvos ambasadoje Vašingtone ir žinau, kad diplomatinis darbas nėra lengvas. Todėl tikrai jis manęs dabar nevilioja", -- atsakė G.Grina, paklaustas, ar neplanuoja saugumo šefo portfelio iškeisti į diplomato.
Pasiklausymas balansuoja tarp nacionalinio intereso ir žmogaus teisių
Valstybės saugumo departamento
(VSD) generalinis direktorius sutinka, kad slaptas
pasiklausymas visuomet pažeidžia žmogaus teises, tačiau
pabrėžia, jog tai daroma dėl nacionalinio, valstybės, tai yra jos
visų žmonių, intereso.
Trečiadienį pristatymas VSD praėjusių metų veiklos
ataskaitą, G.Grina pažymėjo, jog pasiklausymas nėra vykdomas
savavališkai, o sankcionuotas teismo. „Visą laiką yra balansas tarp
nacionalinio intereso ir tarp to, kiek mes galime pažeisti žmogaus
teises“, - pristatydamas ataskaitą spaudos konferencijoje sakė
G. Grina.
„Telefoninių pokalbių pasiklausymas nėra kažkokia VSD
specifinė mistika. VSD pasiklauso pokalbių ir kontroliuoja
internetinę erdvę. Mes turime 8 operatyvinės veiklos subjektus,
kurie turi teisę tą daryti, teismui sankcionavus, tiesiog VSD sudaro
galimybę savo turimomis priemonėmis vykdyti šiuos veiksmus iš
tikro“, - sakė G. Grina.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad iš visų
pasiklausymo atvejų VSD savo užduotims atliekami veiksmai sudaro
šeštadalį.
Kaip teigiama ataskaitoje, Valstybės saugumo departamentas pernai
atliko 59 tūkst. operatyvinės veiklos subjektų elektroninių
ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduotis.
Iš jų - 35 tūkst. 603 atvejai buvo telefoninių pokalbių ir
SMS turinio kontrolė, 412 - internetu perduodamos informacijos
kontrolė, 5 tūkst. 119 - informacijos gavimas apie buvusius
elektroninių ryšių įvykius, 17 tūkst. 903 - informacijos gavimas
apie abonentų telefono numerius, tinklo galinius įrenginius ar jų
priklausomybę.
VSD teigimu, viena elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos kontrolės užduotis reiškia vieno galinio įrenginio -
telefono numerio, IP adreso ar elektroninio pašto adreso, kurių
vienas asmuo gali turėti keliolika - stebėseną. Dėl tam tikrų
aplinkybių nutraukus konkretaus asmens naudojamu galiniu įrenginiu
perduodamos informacijos turinio kontrolę ir tais pačiais metais
vėl ją atnaujinus, užduočių statistikoje tai skaičiuojama kaip
nauja užduotis.
Pasak ataskaitos, 2011 metais daugiau kaip pusę turinio
kontrolės užduočių pateikė Lietuvos kriminalinės policijos
biuras, VSD užduotys sudarė 17 procentų.
VSD perspėjo valdininkus
Valstybės saugumo departamentas kreipėsi valstybės tarnautojus, krašto apsaugos sistemos
pareigūnus, o taip pat dirbančius politinėse partijose,
nevyriausybinėse organizacijose bei žiniasklaidos srityje ragindamas
pranešti apie užsienio šalių diplomatų ar piliečių rodomą
susidomėjimą tarnybinėmis ar valstybės paslaptimis bei
aktualijomis.
Pasak VSD 2011 metų ataskaitos apžvalgoje paskelbto kreipimosi,
su diplomatine priedanga ar be jos veikiančius užsienio žvalgybų
tarnybų pareigūnus gali dominti išvardintų sričių atstovų
turima politinio, karinio ar ekonominio pobūdžio informacija.
„Jeigu dirbate valstybės tarnyboje, krašto apsaugos sistemoje,
nevyriausybinėse organizacijose, politinėse partijose,
žiniasklaidos priemonėse ir (ar) turite leidimą dirbti su valstybes
ar tarnybos paslaptis sudarančia informacija, galite sulaukti
užsienio valstybių žvalgybos tarnybų, kurių veikla prieštarauja
Lietuvos nacionaliniams interesams, dėmesio“, - rašoma kreipimesi.
„Žvalgybos tarnybas domina Lietuvos užsienio ir vidaus politikos
aspektai, valstybės pozicija aktualiais tarptautiniais klausimais,
informacija apie įgyvendinamus energetikos projektus, šalies
karinius pajėgumus ir kita informacija, kurios atskleidimas butu
žalingas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir interesams“,
- teigia VSD.
Departamentas ragina informuoti sužinojus informaciją apie
kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybes saugumui.
„Siekiant apsaugoti Jums žinomą informaciją, kurios
atskleidimas pakenktų Lietuvos Respublikai, rekomenduojame patarimo
ir pagalbos kreiptis į VSD, o esant užsienyje - į Lietuvos
respublikos diplomatines atstovybes, jeigu: užsienio valstybių
diplomatinių atstovybių darbuotojai, užsienio valstybių piliečiai
ar kiti asmenys siekia užmegzti artimus ryšius, aktyviai domisi
Jūsų atliekamu darbu, Jūsų darbovietės struktūra, dirbančiais
asmenimis, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija,
siūlo finansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą“, -
teigiama VSD kreipimęsi.
Taip pat pažymima, kad užsienio spectarnybų dėmesio gali
sulaukti ir valstybės paslapties nesudaranti informacija, tačiau
esanti aktuali politiniu, ekonominiu ar kariniu požiūriu.
VSD trečiadienį pirmą kartą viešai pristatė savo veiklos
ataskaitą, ji iki šiol buvo uždarai vertinama Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitete. Parengti viešinimui skirtą VSD
ataskaitą įpareigojo NSGK, argumentuodamas, jog taip bus stiprinamas
pasitikėjimas departamentu.
