G. Grina: „VSD su Garliavos įvykiais nieko bendro neturi“ (papildyta)

BNS ir lrytas.lt inf. (papildyta)
Neoficialiomis žiniomis, prieš dukters grąžinimą Laimutei Stankūnaitei, VSD prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo pateikęs pažymą apie tai, kas Garliavoje "braižo" schemas, kaip derėtų elgtis, kai atvažiuos policija, antstolė ar kiti pareigūnai. Politiniuose kuluaruose kalbama, kad tarp tų "strategų" buvo pastebėti artimai su konservatorių partija susiję ir tam tikrose istorijose pagarsėję asmenys.
Klausiamas, ar susidariusi situacija negali būti panaudota prieš Lietuvą, G. Grina sakė, kad „bet koks įvykis, bet koks veiksmas gali būti panaudojamas, čia kaip kare“.
Daugiau nuotraukų (1)
Taip VSD generalinis direktorius spaudos konferencijoje trečiadienį atsakė į klausimą, ar minėta situacija nėra kurstoma Lietuvai priešiškai nusiteikusių jėgų iš trečiųjų valstybių, suinteresuotų nestabilumu šalyje.
„Pirmas dalykas, VSD su Garliava nieko bendro neturi, nežiūrint į tai, kad visi labai įsivaizduoja, kad Garliava tai VSD būstinė. Antras dalykas, dėl priežasčių, čia, manau, yra pavyzdys, kaip buitinio-socialinio pobūdžio konfliktai gali daryti problemas valstybėj“, - Seime surengtoje spaudos konferencijoje VSD veiklai pristatyti sakė G. Grina.
Neoficialiomis žiniomis, prieš dukters grąžinimą Laimutei Stankūnaitei, VSD prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo pateikęs pažymą apie tai, kas Garliavoje "braižo" schemas, kaip derėtų elgtis, kai atvažiuos policija, antstolė ar kiti pareigūnai. Politiniuose kuluaruose kalbama, kad tarp tų "strategų" buvo pastebėti artimai su konservatorių partija susiję ir tam tikrose istorijose pagarsėję asmenys.
Klausiamas, ar tiesa, jog šalies vadovei D.Grybauskaitei buvo teikiamos pažymos dėl įvykių Garliavoje, kas organizuoja pasipriešinimą ir protestus, G. Grina atsakė, kad valstybės vadovams pažymos yra teikiamos pagal įstatymus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (SNSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas atsakymą papildė teigdamas, jog atskirų pažymų kuriam nors vienam iš valstybės vadovų nėra - vienodas gauna keliolika žmonių.
„2010 metais pakeista užduočių davimo tvarka, ir tų produktų, kurias sukuria žvalgybos tarnybos, teikimas yra susistemintas, ir mes politikai matom tą pačią informaciją. Jei kalbat apie specialią kažkokią - yra informacija įslaptinta, kuri teikiama ar apžvalgų pavidalu, ar atskira apžvalga, jei yra reikalas, bet tą informaciją mato ne vienas, ne du, tiesiog sprendimus priimantys politikai, keliolika žmonių, ar daugiau, jei gauna ir komitetas“, - sakė A. Anušauskas.
Kauno rajone Garliavoje teismo sprendimu teisėjos Neringos Venckienės globojamą mažametę mergaitę perdavus jos motinai L.Stankūnaitei, su tokiu sprendimu nesutinkantys žmonės pradėjo rinktis į nesankcionuotas protesto akcijas.
Vis dar ieškoma CŽV kalėjimo
Pristatant praėjusių metų VSD ataskaitą Seime, nebuvo apeita ir ne vieną pareigūną, o tarp jų ir buvusį departamento vadovą Povilą Malakauską iš posto išvertusi, garsioji CŽV kalėjimų tema, kuri buvo itin aktuali pačiai prezidentei D.Grybauskaitei.
"Prieš mėnesį Europos Komisijos delegacija vėl akivaizdžiai Lietuvoje ieškojo (CŽV kalėjimo -- Red.) ir vėl akivaizdžiai nieko nerado", -- pastebėjo G.Grina.
Jam antrinęs SNSGK vicepirmininkas Vytautas Bogušis pridūrė, jog dažnai žiniasklaidos rodomas pastatas Vilniaus pakraštyje esančioje Antavilių vietovėje yra VSD mokymo centras, o ne -- tariamas CŽV kalėjimas ar jam tinkančios patalpos.
Iš Prezidentūros ne kartą buvo pasigirdę užuominos, kad vadinamajame CŽV kalėjimo skandale, D.Grybauskaitei nelabai patiko VSD vadovo G.Grinos, ne itin pritariančio jos idėjai iš po žemių "iškasti" tą kalėjimą, laikysena. Būta net kalbų, kad G.Grina gali ir nebaigti kadencijos VSD vadovo poste ir esą bus netrukus išsiųstas į kokią nors Lietuvos diplomatinę atstovybę.
"Jau esu dirbęs Lietuvos ambasadoje Vašingtone ir žinau, kad diplomatinis darbas nėra lengvas. Todėl tikrai jis manęs dabar nevilioja", -- atsakė G.Grina, paklaustas, ar neplanuoja saugumo šefo portfelio iškeisti į diplomato.  
Pasiklausymas balansuoja tarp nacionalinio intereso ir žmogaus teisių
Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius sutinka, kad slaptas pasiklausymas visuomet pažeidžia žmogaus teises, tačiau pabrėžia, jog tai daroma dėl nacionalinio, valstybės, tai yra jos visų žmonių, intereso.
Trečiadienį pristatymas VSD praėjusių metų veiklos ataskaitą, G.Grina pažymėjo, jog pasiklausymas nėra vykdomas savavališkai, o sankcionuotas teismo. „Visą laiką yra balansas tarp nacionalinio intereso ir tarp to, kiek mes galime pažeisti žmogaus teises“, - pristatydamas ataskaitą spaudos konferencijoje sakė G. Grina.
„Telefoninių pokalbių pasiklausymas nėra kažkokia VSD specifinė mistika. VSD pasiklauso pokalbių ir kontroliuoja internetinę erdvę. Mes turime 8 operatyvinės veiklos subjektus, kurie turi teisę tą daryti, teismui sankcionavus, tiesiog VSD sudaro galimybę savo turimomis priemonėmis vykdyti šiuos veiksmus iš tikro“, - sakė G. Grina.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad iš visų pasiklausymo atvejų VSD savo užduotims atliekami veiksmai sudaro šeštadalį.
Kaip teigiama ataskaitoje, Valstybės saugumo departamentas pernai atliko 59 tūkst. operatyvinės veiklos subjektų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduotis.
Iš jų - 35 tūkst. 603 atvejai buvo telefoninių pokalbių ir SMS turinio kontrolė, 412 - internetu perduodamos informacijos kontrolė, 5 tūkst. 119 - informacijos gavimas apie buvusius elektroninių ryšių įvykius, 17 tūkst. 903 - informacijos gavimas apie abonentų telefono numerius, tinklo galinius įrenginius ar jų priklausomybę.
VSD teigimu, viena elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduotis reiškia vieno galinio įrenginio - telefono numerio, IP adreso ar elektroninio pašto adreso, kurių vienas asmuo gali turėti keliolika - stebėseną. Dėl tam tikrų aplinkybių nutraukus konkretaus asmens naudojamu galiniu įrenginiu perduodamos informacijos turinio kontrolę ir tais pačiais metais vėl ją atnaujinus, užduočių statistikoje tai skaičiuojama kaip nauja užduotis.
Pasak ataskaitos, 2011 metais daugiau kaip pusę turinio kontrolės užduočių pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, VSD užduotys sudarė 17 procentų.
VSD perspėjo valdininkus
Valstybės saugumo departamentas kreipėsi valstybės tarnautojus, krašto apsaugos sistemos pareigūnus, o taip pat dirbančius politinėse partijose, nevyriausybinėse organizacijose bei žiniasklaidos srityje ragindamas pranešti apie užsienio šalių diplomatų ar piliečių rodomą susidomėjimą tarnybinėmis ar valstybės paslaptimis bei aktualijomis.
Pasak VSD 2011 metų ataskaitos apžvalgoje paskelbto kreipimosi, su diplomatine priedanga ar be jos veikiančius užsienio žvalgybų tarnybų pareigūnus gali dominti išvardintų sričių atstovų turima politinio, karinio ar ekonominio pobūdžio informacija.
„Jeigu dirbate valstybės tarnyboje, krašto apsaugos sistemoje, nevyriausybinėse organizacijose, politinėse partijose, žiniasklaidos priemonėse ir (ar) turite leidimą dirbti su valstybes ar tarnybos paslaptis sudarančia informacija, galite sulaukti užsienio valstybių žvalgybos tarnybų, kurių veikla prieštarauja Lietuvos nacionaliniams interesams, dėmesio“, - rašoma kreipimesi.
„Žvalgybos tarnybas domina Lietuvos užsienio ir vidaus politikos aspektai, valstybės pozicija aktualiais tarptautiniais klausimais, informacija apie įgyvendinamus energetikos projektus, šalies karinius pajėgumus ir kita informacija, kurios atskleidimas butu žalingas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir interesams“, - teigia VSD.
Departamentas ragina informuoti sužinojus informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybes saugumui.
„Siekiant apsaugoti Jums žinomą informaciją, kurios atskleidimas pakenktų Lietuvos Respublikai, rekomenduojame patarimo ir pagalbos kreiptis į VSD, o esant užsienyje - į Lietuvos respublikos diplomatines atstovybes, jeigu: užsienio valstybių diplomatinių atstovybių darbuotojai, užsienio valstybių piliečiai ar kiti asmenys siekia užmegzti artimus ryšius, aktyviai domisi Jūsų atliekamu darbu, Jūsų darbovietės struktūra, dirbančiais asmenimis, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, siūlo finansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą“, - teigiama VSD kreipimęsi.
Taip pat pažymima, kad užsienio spectarnybų dėmesio gali sulaukti ir valstybės paslapties nesudaranti informacija, tačiau esanti aktuali politiniu, ekonominiu ar kariniu požiūriu.  
VSD trečiadienį pirmą kartą viešai pristatė savo veiklos ataskaitą, ji iki šiol buvo uždarai vertinama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Parengti viešinimui skirtą VSD ataskaitą įpareigojo NSGK, argumentuodamas, jog taip bus stiprinamas pasitikėjimas departamentu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.