„Pirmasis braškių derlius šiemet buvo nei labai geras, nei labai blogas – vidutiniškas. Bet vėlyvesnį derlių planuoju geresnį“, – „ŪP“ sakė velžietis braškių ūkio šeimininkas Jonas Zaborskis, dalį uogienojų šiemet laikęs pridengtų agroplėvele.
Praėjusį šeštadienį jis į Panevėžio turgų nuvežė prisirpusių uogų. Iš 2 ha derlių duodančio uogyno ūkininkas priskynė 25 kg braškių. Padaręs dienos pertrauką pirmadienį J. Zaborskis vėl nuėmė tokį pat prisirpusių uogų derlių.
Didžiausio Panevėžio rajone uogų augintojo Pauliaus Speičio ūkyje Sodelių kaime prisirpusių uogų panevėžiečiai pirmą kartą paragavo antradienį. Pasak ūkininko, įpusėjus pavasariui atrodė, kad braškių sezonas prasidės anksčiau nei įprasta. Tačiau smarkiai atvėsę orai uogoms sirpti nėra palankūs. Tad kelių hektarų braškyne raudonuoja tik kur ne kur.
Laimė, šalnos Panevėžio krašto braškynus aplenkė. Bet P. Speičio uogyne tenka kovoti su kita bėda – „rapsinukais“, juodais mažais vabaliukais, persikėlusiais į braškes nuo peržydėjusių rapsų.
P. Speičio manymu, jei klimatas bus palankus, jo ūkyje šiemet bus neprastas braškių derlius.
„Žiūrint atrodo, kad yra primegzta nemažai uogų, o kiek sunoks, nežinia. Pernai atrodė, kad bus geras derlius, tačiau birželio pradžioje užėję net 30 laipsnių karščiai priverstinai sunokino nesubrendusias uogas“, – sako ūkininkas. Taigi ir derlius tebuvo labai mažas – tik 4 t/ha. Braškėms buvo nepalankūs net dveji pastarieji metai.
Pirmosios lietuviškos braškės, šeštadienį pasirodžiusios ant Panevėžio turgaus prekystalių, kainavo 20 Lt/kg, o lenkiškos – 15 Lt/kg. Pirmadienį, pasirodžius daugiau lietuviškų uogų pardavėjų, lietuviškų braškių kaina iki pietų siekė 18 Lt/kg, o lenkiškų – 10 Lt/kg. Po pietų lietuviškos uogos atpigo dviem litais, lenkiškos kainavo tiek pat, kiek ir iš ryto. Tokia pat kaina laikėsi ir antradienį.
O štai didžiuosiuose Panevėžio prekybos centruose lietuviškų braškių nebuvo, radome tik lenkiškų, kainavusių po 13 Lt/kg.
Pasak P. Speičio, įsibėgėjus braškių sezonui Lietuvoje, lietuviškų uogų jau bus daugiau negu lenkiškų. „Lenkiškos braškės niekada nebus geresnės už lietuviškas“, – įsitikinęs ūkininkas. Lietuvišką uogą vartotojas gauna šviežią – nuskintą prieš kelias valandas, o lenkiškos braškės Lietuvos prekystalius pasiekia po 3–4 parų. Jas importuojantys ūkininkai, kad uogos atlaikytų ilgą kelionę iki lietuvio stalo, prieš nuskindami apdoroja chemiškai.