Trečiadienį Vyriausybei teikiamas Trišalėje taryboje sutartas Darbo kodekso pakeitimų paketas, tačiau M. Majauskas konstatuoja, jog nepavyko sutarti dėl svarbiausių Darbo kodekso pakeitimų.
"Teikiami pakeitimai iš esmės nepalengvins naujų darbo vietų kūrimo ir nesudarys galimybių esamiems darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus. Profesinių sąjungų neatsakingas elgesys ignoruoja ne tik Europos Komisijos rekomendacijas peržiūrėti darbo santykių reglamentavimą, bet nepastebi ir skaudžių Lietuvos nedarbo, ypač jaunimo, problemų", - Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime cituojamas M. Majauskas.
Pasak M. Majausko, belieka paklausti, kokio gilumo krizės Lietuvai reikia, kad būtų modernizuotas darbo santykių reguliavimas. Jo vertinimu, pagrindinės nuostatos, sukeliančios papildomą administracinę naštą verslui - nelankstus darbo laikas, terminuotų sutarčių sudarymo ribojimas, ilgi įspėjimo terminai ir didelės išeitinės kompensacijos - lieka galioti.
M. Majauskas primena, kad Europos Komisija ne kartą rekomendavo Lietuvai didinti darbo rinkos lankstumą ir tuo tikslu keisti su darbu susijusius teisės aktus, kad jų nuostatos taptų lankstesnės ir būtų galima geriau naudotis terminuotomis sutartimis. Taip pat pabrėžiamas ir darbo laiko nelankstumas bei ilgi įspėjimo terminai. Premjero patarėjas atkreipia dėmesį, jog pagal paskutinį 2010 metais Pasaulio banko atliktą verslo sąlygų vertinimą Lietuvos darbo santykių reglamentavimas yra 120 vietoje iš 183 vertinamų šalių.
ELTA primena, kad Trišalėje taryboje pritarta šiems siūlomiems Darbo kodekso pakeitimams: pritarta, kad darbdaviai turėtų pareigą informuoti darbuotojus apie sprendimus, priimamus ne tik reorganizuojant įmonę, bet ir perduodant verslo ar jo dalį kitiems savininkas, taip pat dėl buvusių įsipareigojimų perėmimo. Tokiu būdu esą būtų užkardomas kelias nesąžiningiems veiksmams, kai reorganizuojant įmonių tinklą rizikingi įsipareigojimai perduodami vienai įmonei, ji patiria bankrotą, o darbuotojai, tarp jų ir esantys vaiko priežiūros atostogose, atleidžiami neišmokant išeitinių kompensacijų; pritarta pakeitimams, kuriais darbuotojų atleidimo ir priėmimo į darbą religinėje bendruomenėje atveju tikėjimas ar religija nelaikomas diskriminaciniu pagrindu.
Darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės nuomone, sukauptas kasmetines atostogas galima būtų naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, taip pat skirti ir kompensavimą už nepanaudotas atostogas. Tačiau darbdaviams ir darbuotojams būtų galimybė susitarti dėl ilgesnio laikotarpio.
Trišalėje taryboje atsisakyta patarnavimo sutarčių, kadangi praktiškai iki šiol jos Lietuvoje nenaudojamos.
Siekiant mažinti nelegalaus darbo mastą, pritarta tam, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Sutarta, kad darbo grafikai būtų skelbiami prieš dvi savaites, su galimybe paskelbti prieš vieną.
Pritarta siūlymui, kad būtų atsisakyta privalomos Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žurnalo - darbo laiko žiniaraštį galės pasitvirtinti darbdavys. Taip tikimasi sumažinti administracinę naštą, ypač smulkiam verslui, kuriam užtenka paprastesnio darbo laiko fiksavimo būdo.
Taip pat sutarta dėl darbo valandų apskaičiavimo švenčių dienų išvakarėse darbuotojams, dirbantiems pagal suminę laiko apskaitą, bei dėl naktinio laiko apskaitos, tikslinti formuluotes siūlomų pakeitimų dėl uždelstų atsiskaitymų ne dėl darbuotojo kaltės skaičiavimo, įvedant proporcingumo kriterijų bei dėl terminuotų sutarčių lankstesnio panaudojimo.