Iš jų - 35 tūkst. 603 atvejai buvo telefoninių pokalbių ir
SMS turinio kontrolė, 412 - internetu perduodamos informacijos
kontrolė, 5 tūkst. 119 - informacijos gavimas apie buvusius
elektroninių ryšių įvykius, 17 tūkst. 903 - informacijos gavimas
apie abonentų telefono numerius, tinklo galinius įrenginius ar jų
priklausomybę, rodo VSD veiklos ataskaita.
VSD teigimu, viena elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos kontrolės užduotis reiškia vieno galinio įrenginio -
telefono numerio, IP adreso ar elektroninio pašto adreso, kurių
vienas asmuo gali turėti keliolika - stebėseną.
Dėl tam tikrų
aplinkybių nutraukus konkretaus asmens naudojamu galiniu įrenginiu
perduodamos informacijos turinio kontrolę ir tais pačiais metais
vėl ją atnaujinus, užduočių statistikoje tai skaičiuojama kaip
nauja užduotis.
Pasak ataskaitos, 2011 metais daugiau kaip pusę turinio
kontrolės užduočių pateikė Lietuvos kriminalinės policijos
biuras, VSD užduotys sudarė 17 procentų.
VSD trečiadienį pirmą kartą viešai pristatė savo veiklos
ataskaitą, ji iki šiol buvo uždarai vertinama Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitete. Parengti viešinimui skirtą VSD
ataskaitą įpareigojo NSGK, argumentuodamas, jog taip bus stiprinamas
pasitikėjimas departamentu.
Anksčiau komentuodamas VSD pristatytą medžiagą viešinimui
NSGK vadovas Arvydas Anušauskas BNS sakė, jog joje bus pateikti ir
skaičiai apie vykdomų operatyvinių priemonių mastą.
A. Anušauskas tuomet tvirtino, jog iš pateiktų duomenų matyti,
kad operatyvinių priemonių taikymo atvejų skaičiai keliskart
mažesni nei buvo anksčiau paskelbta Europos Komisijos.
Tuomet
skelbta, kad teisėsauga į operatorius dėl duomenų pateikimo per
2008 metus kreipėsi per 85 tūkst. kartų. Tokie paskelbti skaičiai
šalyje sukėlė kai kurių politikų pasipiktinimą dėl esą
valstybėje vykstančio masinio sekimo.